Rengiamasi modernizuoti savivaldybės gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimą

Savivaldybėje pristatytas rengiamas investicijų projektas „Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas ir plėtra“, kurį ketinama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Pristatyme, kuriame investicijų projektą pateikė ir komentavo jį rengiančios įmonės „Jostra“ atstovas Darius Buzas, dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, atsakingi Administracijos specialistai.

Susitikimo tikslas – nuspręsti, kokios apimties investicinį projektą rengti ir kiek Savivaldybė yra pajėgi mokėti jį įgyvendinant.

Pagrindinė problema teikiant gatvių apšvietimo paslaugas Klaipėdos rajone, kurią bus siekiama išspręsti įgyvendinant šį projektą – neefektyvi ir vartotojų poreikių neatitinkanti Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimo sistema. Pagrindinės šios problemos priežastys yra:

• Gatvių apšvietimui naudojami šviestuvai su natrio, gyvsidabrio ir fluorescencinėmis gana didelės galios lempomis, kurių apšvietimo lygio negalima reguliuoti. Dėl to patiriamos didelės elektros energijos sąnaudos ir nėra galimybių mažinti elektros energijos suvartojimą.

• Elektros energijos sąnaudas taip pat didina gatvių apšvietimo sistemoje naudojamos per didelio galingumo valdymo spintos.

• Dalis apšvietimo atramų pastatytos netinkamose apšvietimui vietose, todėl užtikrinti reikiamą gatvės apšvietimą yra naudojama padidinta lempų galia ir suvartojama daugiau elektros energijos.

• Didžioji dalis gatvių apšvietimo įrangos yra nusidėvėjusi ir pasenusi, o investuojant į kelių ir gatvių apšvietimo sistemą atliekamas tik sugedusios įrangos remontas, todėl nuolat auga gatvių apšvietimo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudos.

• Siekiant sumažinti gatvių apšvietimo sąnaudas, kai kurie gatvių apšvietimo šviestuvai nakties metu yra išjungiami, todėl nėra visiškai užtikrinamas saugus eismas ir Klaipėdos rajono gyventojų saugumas.

• Gyventojų skaičius auga, gyvenvietės (ypač prie Klaipėdos), miestai plečiasi, namai statomi laukuose, todėl apšvietimo infrastruktūros nespėjama vystyti.

Neefektyvi ir vartotojų poreikių neatitinkanti Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenviečių kelių ir gatvių apšvietimo sistema lemia:

• Dideles gatvių apšvietimo sąnaudas. Gatvių apšvietimui naudojama pasenusi įranga ir technologijos sąlygoja dideles elektros energijos ir eksploatacines sąnaudas.

• Didesnė eismo įvykių rizika. Visiškai neužtikrinant saugaus eismo didėja eismo įvykių tamsiuoju paros metu rizika.

• Didesnė nusikalstamumo rizika. Gatvių ir kitų viešųjų erdvių apšvietimas, neatitinkantis apšvietimo tolygumo reikalavimų, sąlygoja nusikalstamumo rizikos tamsiuoju paros metu padidėjimą.

• Didesnę aplinkos taršą. Energetiškai neefektyvus gatvių apšvietimas sąlygoja didesnę aplinkos taršą.

Dar prieš šį susitikimą Savivaldybė projekto rengėjams buvo pateikusi viso rajono elektros ūkio duomenis, pagal kuriuos projekto rengėjas apskaičiavo, kiek pagal reikalavimus atnaujinant elektros ūkį reiktų sąnaudų ir kiek atsieitų mokėti privačiam investuotojui. Pateiktos trys alternatyvos pagal tai, ar bus atnaujinti tik būtiniausi įrenginiai (keičiami elekt­ros stulpai, lempos) ar keičiama ir visa struktūra iš esmės, klojami požeminiai kabeliai ir pan.

Susitikime aptarta, kokie Savivaldybės įsipareigojimai būtų modernizavimo ir plėtros atvejais, nagrinėti alternatyvų privalumai bei trūkumai. Gatvių apšvietimo paslauga yra viešoji paslauga, todėl projektas turi socialinę, o ne komercinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai pasirenkant optimaliausią alternatyvą siūloma jas vertinti pagal sukuriamą ekonominę-socialinę naudą.

Modernizavimo esmė – natrio lempų keitimas į LED, elektros stulpų tankinimas ir apšvietimo reguliavimas.

Šiuo metu rajone yra per 3600 šviestuvų. Pagal reikalavimus juos reiktų tankinti – nuo 70 metrų dabar iki 45 metrų, spręsti, kokie turi būti stulpai ir/ar klojimo būdas.

Pagal I ir II alternatyvas – keičiama tik tai, kas būtina, tačiau antroje alternatyvoje būtų įvedamas pritemdymas tam tikru paros metu. III alternatyvoje atramos iš gelžbetonio stulpų būtų keičiamos į metalinius, o visos orinės elektros linijos keičiamos požeminėmis.

Pasitarime po diskusijų nuspręsta rinktis antrą alternatyvą, pagal kurią vykdant miestų ir miestelių gatvių apšvietimo sistemos modernizaciją 2310 vnt. esamų šviestuvų (su natrio, gyvsidab­rio ir fluorescencinėmis lempomis) būtų pakeičiami į LED šviestuvus su integruotais laiko ir šviesos srauto reguliavimo įtaisais, kuriuos galima programuoti pagal tamsų paros laiką, kai sumažėjus mašinų srautui šviestuvai gali prigesti iki 50 proc., o ir anksti ryte vėl šviesti 100 proc. pajėgumu. Tokie patys LED šviestuvai (1384 vnt.) būtų įrengti ant atramų, ant kurių dabar nėra šviestuvų. Vykdant gyvenviečių gatvių apšvietimo sistemos plėtrą būtų įrengta 1972 vnt. tokių pačių LED naujų šviestuvų. Numatoma šviestuvų lempų galia – 42 W.

37 vnt. esamų gelžbetoninių atramų būtų pakeičiamos į metalines atramas. Vykdant gyvenviečių gatvių apšvietimo sistemos plėtrą būtų pastatyta 2007 vnt. naujų metalinių atramų.

Pasirinkus šį variantą projekto investicijos siektų per 7 mln. eurų (plg., pasirinkus I alternatyvą investicijoms reiktų 6,85 mln., o pagal III − daugiau kaip 12 mln. eurų).

Nors šviestuvų būtų įrengta tiek pat pagal visas tris alternatyvas, tačiau elekt­ros energijos suvartojimo sumažėjimo pasirinkus I alternatyvą nebūtų, pagal antrą − iki 25 proc., pagal III − iki 45 proc. Eksploatavimo sąnaudos sumažėjimas pagal abi pirmąsias alternatyvas būtų vienodas − iki 75 proc., pagal III − iki 85 proc.

Savivaldybės biudžeto ribotumas − viena iš esminių priežasčių, kodėl rengiant investicinį projektą siekiama pritraukti privačius investuotojus. Pasirinkus II alternatyvą, privačiam sektoriui reiktų vidutiniškai mokėti per milijoną eurų kiekvienais metais. Projekto laikotarpis – 15 metų.

Nė viena projekto alternatyva nėra finansiškai atsiperkanti, tačiau vertinant socialinę-ekonominę naudą visuomenei naudingiausia yra II alternatyva.

Tolesniame etape projektas toliau bus derinamas ir teikiamas Centrinei projektų valdymo agentūrai, kad ši pateiktų išvadas dėl viešos ir privačios partnerystės galimybių.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija