Tai kokia ta jaunoji karta, ateinanti į darbo rinką?

Vasarą dirbę jaunuoliai Armandas Kuzminskis, Romualdas Lukaševičius, Valerija Lukaševičiūtė, Alina Lukaševičiūtė ir programos mentorius Aivaras Buitkus.

Įvyko baigiamasis patirties pasidalijimo susitikimas su jaunuoliais, kurie dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje ir Jaunimo reikalų agentūros finansuojamame projekte „Nepilnamečių integracija į darbo rinką Klaipėdos rajone“ (projekto vadovė – jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė).


Klaipėdos rajono savivaldybė programai skyrė 20 000 Eur, o Jaunimo reikalų agentūra – 12 000 Eur. Taigi šiandien jau galima apibendrinti rezultatus ir daryti išvadas.
Programoje ir projekte dalyvavo 53 jaunuoliai, kurie dirbo pas 23 darbdavius: 25 merginos ir 28 vaikinai, 29 septyniolikamečiai, 15 šešiolikamečių, 7 penkiolikamečiai ir 2 keturiolikos metų jaunuoliai. 23 iš jų dirbo aptarnavimo srityje (padavėjai, pardavėjai, konsultantai, virtuvės darbuotojai, valytojai ir pan.); 13 – laisvalaikio ir pramogų srityje (animatorius, didžėjus, prižiūrėtojai, padėjėjai ir pan.); 6 – statybos, remonto, aplinkos priežiūros; 4 – gamybos srityje. Kiti jaunuoliai dirbo administracinius, vadybinius, marketingo ar mokytojo padėjėjo darbus. 62,2 % įdarbintų jaunuolių teigė, kad darbas pateisino jų lūkesčius; 35,6 % teigė, kad darbas pateisino lūkesčius iš dalies ir 2,3 % (1 jaunuolis) teigė, kad darbas nepateisino lūkesčių. Džiaugiuosi, kad net 51 iš 53 dirbusiųjų išdirbo visą suplanuotą ir su darbdaviu susitartą laiką, nepaisant karštų rugpjūčio dienų ar net ne itin sėkmingos patirties, kai darbuotojai nebuvo visiškai patenkinti darbo sąlygomis ir darbdavių požiūriu, bendradarbiavimo stiliumi. Patirtys įvairiausios – nuo gražių draugysčių ir darbo vietos užsitikrinimo ateityje iki pykčių dėl netinkamai iškomunikuotų sąlygų ir susitarimų nesilaikymo (iš abiejų pusių). Smagu, kad bend­rų susitikimų metu jaunuoliai girdėjo vieni kitus, skirtingas patirtis, tai jiems leido žinoti, kad ne visada ir ne visur taip gražu ir gera, bet lygiai taip pat nebūtina susitaikyti ir su negatyviomis patirtimis, tai nėra norma ir tikrai yra vietų, kur tu gali puikiai realizuoti save. Didžioji dalis sakė, kad darbo metu patobulino savo komunikacijos, bendravimo su skirtingais žmonėmis įgūdžius, išmoko dirbti komandoje, sustiprėjo fiziškai, ugdė kantrybę, ištvermę, tapo labiau savarankiški, atsakingi ir labiau pasitikintys savimi. Aš, kaip šios programos mentorius, viso proceso metu kėliau sau naują užduotį – suprasti jaunąją kartą, kaip ji veikia darbo procesuose, kas jiems svarbu, ko reikia, kad jie būtų motyvuoti, produktyvūs ir norėtų kurti vertę savo darbovietėje. Siekiau suprasti abi puses, rasti sąlyčio taškus, padėti susikalbėti ir efektyviai bendradarbiauti. Dar iki šios programos girdėjau daug neigiamų atsiliepimų apie šiuolaikinį jaunimą, išgirdau jų iš kai kurių darbdavių ir šį kartą, net išskyriau dažniausias frazes: visiškai neturi motyvacijos; nori iškart gauti neadekvatų atlygį; pernelyg drąsūs, neklausia, daro savaip ir dėl to klysta; per kuklūs, turi viską pirštu rodyti; nerodo iniciatyvos; nepastebi taisytinų dalykų; tik nusisuk ir jis jau telefoną „skrolina“. Analizuodamas jaunuolių grįžtamojo ryšio anketas, pokalbius su jais ir jų darbdaviais, darau drąsią išvadą, kad jaunoji karta kaip ir kiti darbuotojai yra motyvuota ir kuria vertę, kai jai skiriamas dėmesys ir užtikrinamas įvedimo į darbą procesas; kai gali drąsiai klausti, domėtis ir bus atsakyta; kai leidžiama klysti ir pasimokyti iš savo klaidų; kai atsižvelgiama į poreikius; kai jaučiasi visaverte komandos/kolektyvo dalimi; kai gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį; kai yra įvertinama už indėlį į bendrą rezultatą; mato prasmę ir turi aiškius tikslus. Tie darbdaviai, kurie norėjo/turėjo resursų/sugebėjo atliepti šitas sąlygas – džiaugėsi darbuotojų progresu ir vis geresniais rezultatais. Tiems, kurie turėjo lūkestį, kad jaunuoliai iškart bus motyvuoti, turintys įgūdžių ir kurs rezultatą, teko nusivilti. Ten, kur skiriame laiko ir dėmesio, galime tikėtis rezultatų. Linkiu darbdaviams ir jaunuoliams skirti daugiau dėmesio abipusio ryšio kūrimui vardan sėkmingos bendros ateities.

Aivaras BUITKUS
Gargždų atviro jaunimo centro praktinių įgūdžių ir verslumo ugdymo specialistas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių