Šiandienos vaikus domina etnomuzikavimo labirintai Veiviržėnuose
Mokytoja Alva Giržadienė (dešinėje) edukacijoje.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija eilę metų vykdo etnokultūrinius projektus. Šiais metais jau pradėtas vykdyti „Etnomuzikavimo labirintai Veiviržėnuose“.
Jo tikslai – surinkti medžiagą, kaip anksčiau veiviržėniškiai ir aplinkinių kaimelių žmonės paprastomis gamtinėmis priemonėmis išgaudavo garsus ir juos panaudodavo kasdienybėje. Paruošti tabalų kompoziciją ir edukacijose išbandyti unikalius etnomuzikavimo būdus. Vienas iš įdomesnių faktų, kurį papasakojo senieji veiviržėniškiai, kad dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kaime mirus žmogui, buvo beldžiama į lentą ar kitą daiktą, kad aplinkiniai sužinotų apie nelaimę, o sklindantis garsas „pravalytų kelią“ mirusiojo sielai. Rusinų kaime buvo graži tradicija: gegužės mėnesį rusiniškius giedoti giesmes Marijai į to kaimo kapinaites kviesdavo metaliniais strypais daužant į prie didžiojo ąžuolo pakabintą skardą. Giedotojai ir kiti, atpažinę kvietimo garsus, skubėdavo į sutvarkytas kapinaites, kur prie ąžuolo pritvirtinta Marijos skulptūrėlė arba paveikslas ir kryželis. Gražiai ir linksmai skambėdavo vakarais giesmės Marijai – net kituose kaimuose girdėdavo.
Kol gimnazijos sode ruošiama tabalų kompozicija edukacijoms, mokytojas Dainius Stulpinas veda piemenukų švilpynių gaminimo dirbtuvėles, o Alva Giržadienė moko, kaip pasidaryti švilpynę iš pavasarinio medžio žievės. Šiandienos vaikams keista, kad galima garsą išgauti ir panaudojant augalų lapelius. Atgaivinami paprasti pamiršto nematerialaus kultūrinio paveldo dalykai, skatinantys mokinius subtiliau pažvelgti į gamtos teikiamus malonumus.
Švilpynės gaminimui reikės kišeninio peiliuko ir 25–30 cm ilgio ir 2–3cm storio žilvičio, alksnio ar ievos šakelės.
- Vieną šakelės galą nupjauname skersai, kitą – įstrižai.
- Įstrižą galiuką nupjauname, kaip rodo rodyklė. Saugome, kad žievė neįtrūktų.
- 5–6 cm nuo smailiojo galo apipjauname žievę žiedu.
- Padarome maždaug 5 mm įpjovą.
- Peilio rankenėle atsargiai atmušame žievę. Rekomenduojame pasidėti šakelę ant kelio. Labai saugome žievę, kad neįtrūktų.
- Žievelę sukamaisiais judesiais numauname. Jei žievė nenusimauna, pakartojame žievės atmušimą. Nupjauname parodytą detalę.
- Nupjauname rodykle pažymėtą detalę orui įpūsti.
- Ant likusio medienos krašto nepilnai užmauname atskirtą žievelę ir į jos galą įstatome parodytą detalę. Galime dekoruoti likusią šakelės dalį.
- Linksmai švilpiame.
Valdonija KARALIŪNIENĖ
Muziejininkė
