Bendraamžių apsuptyje – vienatvė nebaisi
Rytinė mankšta stovykloje „Kartu – smagiau“.
Visuomenei įprasta, kad stovyklos organizuojamos vaikams ir jaunimui, o senjorams? Praėjusią savaitę Plikiuose vyko stovykla pensinio amžiaus moterims „Kartu – smagiau“, kurios tikslas – į su sveikata susijusias veiklas įtraukti vyresnio amžiaus žmones.
Mankštos – ne tik jauniems
Stovyklą kiekvieną rytą atidarydavo su mankšta. „Darydavome ryto mankštas, kurios pagerina kraujotaką ir fizinę savijautą. Po to visada eidavome gerti žaliųjų kokteilių, tuo metu moterys tarpusavyje bendraudavo“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė.
Iš pradžių, pasak į stovyklą mamą atvežusios Ritos Domarkienės, moterys apie mankštas galvojo gan skeptiškai. „Mano mama nerimavo, kaip viskas bus, ar ji pajėgs“, – patirtimi dalijosi Rita. Tačiau paskutinę stovyklos dieną susirinko beveik visos dalyvės ir diskutavo apie galimybę į mankštas susirinkti kiekvieną savaitę.
„Joms reikia atsipalaiduoti, nors minutę nebegalvoti apie darbus. Daug kas įsitikinę, kad nepajėgs, tačiau realybėje yra visiškai kitaip. Trečią dieną viena moteris pamiršo net lazdelę, atsistojo ir nuėjo, net pati nusijuokė po to“, – prisiminė kineziterapeutė Silvija Talmontienė. Mankštos naudingos emocinei žmogaus būklei, gerina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis.
Stovyklos dalyvė Loreta prisipažino, kad namuose mankštos neprisiverstų daryti, tačiau ją užbūrė atmosfera, ir į veiklas keliaudavo pakilios nuotaikos. Daugumai moterų mankštos patiko labiausiai, todėl jos trykšta entuziazmu galvodamos apie galimybę tęsti šią veiklą.
Stovykloje apimta daug sveikatos temų: paskaita su žolininke, nelaimingų atsitikimų prevencija, atsipalaidavimas su psichologu, mityba, tinkamas vanduo ir pan.
Bendravimo galia
Tarp senjorų viena iš didžiausių problemų – vienišumas, o geriausia pagalba norint to išvengti – bendravimas. „Kada tampi vienišas, jauti atskirtį, nebesinori nieko daryti, tačiau užtenka bent vieno „spragtelėjimo“, kad kažkas paskatintų ir žmonės tada patys įsijungia bei nori užsiimti kokia nors veikla. Matėme, kokios tos moterys yra laimingos galėdamos bendrauti su bendraamžėmis joms aktualiomis temomis“, – sakė R. Leonauskienė.
Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, dalis moterų nuo kasdienybės visgi neatitrūko. Tačiau galima pasidžiaugti, kad dauguma klausinėjo net apie ateities planus, pareiškė norą eiti šiaurietiškomis lazdomis.
„Po kojos lūžio mamai reikėjo emociškai atsigauti. Pagrindinė pagalba buvo bendravimas. Džiaugiuosi galėdama mamą matyti vėl besišypsančią“ – su ašaromis akyse kalbėjo R. Domarkienė.
Vienas iš stovyklos tikslų – gerinti fizinę ir psichinę sveikatą, todėl dienotvarkėje buvo daug psichinės sveikatos gerinimo temų.
„Čia susitinku su žmonėmis, o namie – tik su augintiniais. Nedvejojau dėl dalyvavimo stovykloje. Bandžiau ir sesę prikalbinti, bet ji kitokia, sunku tai padaryti“, – sakė Ona. Karolina pasakojo, kad po traumos jautėsi negerai ne tik fiziškai, bet ir emociškai: „Labai malonu čia būti, nes taip jau nieko nebenorėjau, anksčiau buvom visos tarsi savam kiaute. Ir fiziškai, ir emociškai atsigavau. Tikėjausi, kad pagerės, ir pagerėjo. Lazdelę nešiojuosi dėl mados.“
„Norėtųsi suburti senjorus bent kartą per mėnesį, kokią išvyką susiorganizuoti“, – svarstė Plikių seniūnaitė Audronė Vaičiulienė. Ji taip pat pabrėžė, kad senjorus skatinti dalyvauti aktyviai gali pačios bendruomenės.
Pagalvoti apie pensinio amžiaus žmonių užimtumą pirmiausia turėtų artimieji. „Žmonės jaučiasi tol laimingi, kol jaučiasi reikalingi. Mums ir norisi pasakyti, kad mes jus mylim ir jūs mums esate reikalingi“, – sakė A. Vaičiulienė.
Edita STARKOVAITĖ
Aut. nuotr.
