„Vaivorykštės“ teatro studija „Ištaško“ laukia žiūrovų

Vaidinimas ir teatras – tai du vienas nuo kito neatsiejami dalykai, kurie džiugina įvairius personažus įkūnijančius aktorius ir, be abejo, keičia dvasinį pasaulį. Jų samprata didžiulė ir kiekvienas mūsų vaidinimo ir teatro reikšmę suprantame savaip. O tai pasitikrinsime kovo 29 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre, kai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos teatro studija „Ištaško“ pristatys premjerą – spektaklį „ Meilė, džiazas ir velnias“ pagal Juozo Grušo dramą. Skaitytojams siūlome sužinoti, kas slepiasi po personažų kaukėmis, kokie aktoriai spektaklyje vaidins, kokios jų mintys ir, žinoma, ką apie atliktą kūrybinį darbą galvoja teatro studijos režisierė Rasa Rusteikienė.

Atsitiktinumai ir dramos studija „Ištaško“

Teatro studijai „Ištaško“ yra jau 4 metai gimnazijoje, bet režisierė Rasa Rusteikienė teatro studiją turi jau daugiau negu 15 metų. Pedagoginiame darbe teatras atsirado dar „Kranto“ pagrindinėje mokykloje: ten buvo labai šauni teatro studija „Be kaukių“. Mokytojai perėjus dirbti į Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją, atsirado nauja dtamos studija. ,,Labai smagi mūsų teatro pavadinimo istorija. Repetavom spektaklį „ Nei riešutų, nei duonos“ pagal Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir vienos repeticijos metu dužo stiklainis su riešutais, pabiro jie po sceną, kitaip sakant, išsitaškė visas tas stiklainis į šukes, sakau, tai gal tada ,,Ištaškė“? Ir tas žodis visiems labai patiko. O kitą rytą važiuojant į darbą grojo „Biplanų“ daina: „ Iš taško A į kitą tašką, gyvenimas be proto blaško“,- ir viskas taip sukrito ir mes esam studija „Ištaško“, – šypsodamasi pasakojo režisierė R.Rusteikienė, su dramos studija ,,Ištaško“ žiūrovams pristatanti trečią spektaklį.

Repeticijos įtraukia ir užburia

Teatro studiją „Ištaško“ lanko skirtingų klasių, požiūrių, pomėgių mokiniai. Gimnazistai į repeticijas ateina pamiršti juos slegiančių rūpesčių, problemų. Svarbus ir noras savęs ieškoti, nes scena yra labai stebuklinga erdvė, ji iš esmės pakeičia žmogų jam to nenorint. Užtenka gimnazistą užlaipinti ant scenos ir jis jau kitoks. Jeigu jam duodi užduotį, o dar žodį, jei dar ir daiktą – pradeda vykti stebuklai. Taigi jaunus žmones teatras užburia: ką ,,užkabina“, tas nebegali atsiriboti ir nori vis ateiti, grįžti. Jeigu žmogus atėjo į teatrą, o dar vaidinti – jis niekada nebus blogas žmogus. Teatras iš esmės kalba apie gėrį, kuria jį.

Kaip kūriniai virsta spektakliais?

Šiais metais kūrinio spektakliui pasirinkimas buvo itin paprastas – nulėmė tai, kad J.Grušo drama „Meilė, džiazas ir velnias“ grąžinta į pagrindinio ugdymo programą. ,,Ši drama labai stipri, gera ir reikalinga jaunam žmogui. Toks mūsų kelias, mes patys nusprendžiame ką reikia parodyti, šitą kūrinį ar šitą dramą. Parodyti tai scenoje mokiniams ir, žinoma, kitiems svarbu kiekvienam artistui“, – sako režisierė R.Rusteikienė. Būtų gerai, kad žiūrovai ateitų pasiruošę žiūrėti spektaklio, nes kontekstas irgi yra labai svarbus. Sovietmečiu parašytą dramą reikia šiek tiek išmanyti, žinoti, kuo tada kvėpavo Lietuva, kas vyko ir kodėl kūrinio veikėjai yra būtent tokie.

Apie „Meilę, džiazą ir velnią“ – jį reikia pamatyti

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos teatro studijos „Ištaško“ spektaklį ,,Meilė, džiazas ir velnias“ reikia pamatyti, kad kiekvienas save atrastume: ten ,,jauni žmonės turi savęs paieškoti visomis prasmėmis“, – tikina režisierė. Mokinių darbas leis suprasti, kokie jie, veikėjai, laimingi, kokie mes esame laimingi!

Atvirauja jaunieji aktoriai

,,Vaidinti pradėjau vaikystėje – tai buvo man kaip hobis. Iš tiesų mama pastūmėjo ir po truputį pajaučiau, kad man labai patinka būti scenoje, vaidinti. Po truputį tai tapo net ne hobiu, o kaip tikslu gyvenime. Aišku, aš gyvenu dar tik 18 metų, bet tikiuosi, kad tai (vaidyba) ir bus mano ateitis. Žinoma, tikiuosi, kad kada nors ateity galėsiu vaidinti didžiosiose scenose. Man tai yra lyg antrieji namai ir neįsivaizduoju savęs ne scenoje, nes kai aš ten atsistoju, aš esu ne aš. Tai vienintelis metas, kai galiu pabūti kitu žmogumi, gyventi kitą gyvenimą, – savo mintis dėstė spektaklio ,,Meilė, džiazas ir velnias“ pagrindinio vaidmens aktorė Gintautė Rusteikaitė.

Abiturientas Eimantas Jančauskas prisipažino, kad vaidyba – tai būsena, kur tu nebesi savimi, tu tampi visiškai kitas žmogus: gyveni kito žmogaus problemomis, nuo savųjų tu pabėgi, dienos rūpesčiai, kurie buvo ir netgi slėgė, dingsta. Tu įsijauti į visiškai kitokią asmenybę ir turi suprasti, kaip jis gyveno, visa tai tavyje lieka.

,,Būtent kai repetuojame 2 valandas, visiškai išnyksti iš savo pasaulio ir atsiduri kitokioje atmosferoje ir dimensijoje. Yra skirtingos problemos, tu kitaip galvoji, tavo vidinis monologas yra pasikeitęs ir tu turi numesti viską į šalį, kas trukdo“, – pasakojo kitas „Ištaško“ aktorius Nojus Jašmontas.

Beatričei Srėbaliūtei teatras- lyg kitas pasaulis, kur gali atsiriboti, gali būti kažkuo kitu. Be abejo, ,,teatras , – tvirtina mergina,- gerų emocijų šaltinis“.

Panašumai su personažais

Panašumų Beatričę vaidinanti Gintautė Rusteikaitė randa: ji labai nuoširdi ir tyra, myli nuoširdžiai ir stipriai. Tik gimnazistei labai gaila tos merginos, o kai kurių jos poelgių gimnazistė nesupranta. Gintautė sako, kad jai gera vaidinti tokią veikėją todėl, kad įdomu pabūti tuo, kuo iš tiesų nesi.

Eimantas Jančauskas pastebi, kad gimnazistų vaidinami personažai susiduria su problemomis, sukuriomis ir mes XXI a. susiduriame. Ir mums, ir spektaklio žmonėms didelę įtaką turi aplinkiniai, artimieji.

Į spektaklį ateiti verta

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos teatro studijos „Ištaško“ nariai laukia žiūrovų ne tik todėl, kad nori pasidalinti savo kūrybinio darbo rezultatu. Jiems svarbu, kad kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs tą spektaklį, išeitų pamąstydami, ką daro ne taip savo gyvenime.

,,Pats įdomiausias momentas,- prisipažįsta Nojus, – kai tu ateini į spektaklį, pamatai būtent tą problemą, kuri anksčiau tave arba tavo draugą kamavo, ir tu pasakai:,, Taip, aš esu matęs šitą vietą.“ Ir maždaug palygini savo gyvenimą su to personažo. Bandai išspręsti savo problemas atėjęs į spektaklį, galbūt taip panaikini nors psichologinę problemą.“

Spektaklis, ir režisierės, ir aktorių nuomone, išties įdomus, šiek tiek skiriasi nuo J.Grušo parašytos dramos, tad ateiti verta. Tai gražus bei prasmingas darbas – dovana ,,Vaivorykštei“, kuri balandžio 27 d. minės savo veiklos 30-metį.

Gintarė Lamsodytė, gimnazijos informacijos sklaidos klubo narė