Žaliasis maras keroja prie karjero

Pavojaus signalą apie neatsargų vaikų elgesį su itin pavojingu augalu – Sosnovskio barščiu – pastebėjusi gargždiškė savo nuogąstavimais pasidalijo su „Bangos“ redakcija. Moteris prašė žmonėms priminti, kad ši piktžolė gali pridaryti daug bėdos ir piktinosi, kad niekas nesirūpina jos naikinimu.

Naikintų augalų sąraše

Moteris susijaudinusi „Bangai“ kalbėjo, esą ne kartą mačiusi, kaip vaikai dviračiais važiuoja ar pėsčiomis eina prie Gargždų karjerų, kurio takas apaugęs šia nuodinga piktžole. „Nesuprantu tėvų, kurie vienus vaikus be priežiūros išleidžia maudytis, o tuo labiau neįspėja apie slypinčius pavojus. Paaugliai, matyt, nepažįsta šio nuodingo augalo, nes liečia jį rankomis, neatsargiai tame takelyje išdykauja“, – savo pastebėjimus telefonu dėstė moteris.

Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis: „Iki šiol nebuvome gavę pranešimų dėl šio augalo. Kadangi Sosnovskio barštis yra nepageidaujamų augalų sąraše, mes iškart reaguojame į šį pranešimą, galandame dalgius ir keliaujame jų naikinti. Vėliau nupurkšime tą vietą chemikalais, kad jie vėl neišaugtų ir nesidaugintų.“

Priminsime, kad atvežta praėjusio amžiaus viduryje, iš Kaukazo kalnų kilusi piktžolė suvešėjo ir mūsų šalyje. Sosnovskio barštis gali užaugti iki penkių metrų aukščio, turi plačius lapus ir daug smulkių baltų žiedų. Buvo manyta, kad šie augalai puikiai tiks kaip pašaras gyvuliams, be to, dėl įspūdingos išvaizdos Sosnovskio barščiai buvo sodinami ir soduose, daržuose. Deja, greitai paaiškėjo, kad nulaužtas šis augalas išskiria skaudžiai nudeginančias sultis, kurios yra tokios pavojingos, kad prieš aštuonerius metus Sosnovskio barštis buvo įtrauktas į naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Medikai įspėja, kad pavojingos Sosnovskio barščių sultys, sukeliančios nudegimus, kurie ypač stiprūs, kai odą apšviečia saulė. Paveiktos vietos parausta, nudega, gali iškilti pūslės. Oda nudega dėl Sosnovskio barščio sultyse esančios medžiagos – furanokumarino, kuri suaktyvina saulės poveikį odai. Ši cheminė medžiaga veikia kitaip, nei apsauginis kremas nuo ultravioletinių spindulių. Ant odos pastebėjus nuodingų sulčių, pirmiausia reiktų vengti saulės ir kenksmingą skystį nuplauti vandeniu.

Reikalingos pagalbinės priemonės

Šią piktžolę itin sunku išnaikinti, nes ji gali ataugti iš stiebo, kuris gali išlikti gyvybingas iki 8 metų. Specialistai sako, kad jei barštis tik vienas kitas, tada geriausia iškasti jį kastuvėliu, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti, o jei plotelis didesnis, tuomet geriausia yra augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten trejetą metų.

Didelius plotus Sosnovskio barščių reikia naikinti herbicidais, tačiau tai labai sunku, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelerius metus iš eilės. Naikinant šį pavojingą augalą, reikėtų dėvėti neperšlampamus drabužius, gumines pirštines, o akis apsaugoti akiniais, kad ant jų neužtikštų sulčių. Paprasti drabužiai nelabai tinka, nes per juos sultys gali persigerti ir sudirginti odą. Be to, pjaunant žoliapjove, reikėtų užsidėti respiratorių, nes kylantys sulčių lašeliai gali patekti į kvėpavimo takus ir nudeginti vidaus gleivinę. Labiausiai augalas pavojingas birželio–liepos mėnesiais, kai žydi. Todėl būkite atsargūs gamtoje. Vaikams taip pat nepatingėkite parodyti, kaip tie barščiai atrodo.

Botanikų įsitikinimu, Lietuvoje įsivešėję Sosnovskio barščiai – ateities problema. Kadaise juos aktyviai naikindavo. Dabar šis reikalas visiškai užmestas, neaišku, kas yra atsakingas už pavojingo augalo naikinimą.

• Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išplitę Sosnovskio barščiai yra kilę iš Kaukazo. Kadaise šie nepretenzingi, vešlūs ir greitai augantys augalai, kuriuos labai mėgsta gyvuliai, buvo patraukę Sovietų Sąjungos vadovo Nikitos Chruščiovo dėmesį. Ameriką siekusios pavyti imperijos lyderis norėjo padidinti SSRS pienininkystės ir gyvulininkystės efektyvumą, todėl įsakė vežti Sosnovskio barščių sėklas iš tuomet dar sovietams priklausiusio Kaukazo ir sėti okupuotose respublikose. Tiesa, Lietuvoje augalas atsirado truputėlį anksčiau, 1947-aisiais, nes iš jo tikėtasi pagaminti daug siloso. Tuomet niekas neatsižvelgė, kad palankiomis sąlygomis galintis išaugti iki 3–5 m aukščio augalas (stiebo skersmuo ties pamatu gali pasiekti iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m) nepaprastai kenksmingas žmonėms.