Žemės keleivių epo autoriui – atminimo lenta

„Rašytojas Petras Dirgėla – talentingas žmogus, pilietis, neišpasakytai daug ir sunkiai dirbęs ir daug nuveikęs mūsų literatūroje, politikoje, kultūroje“, – kalbėjo jo bičiulis rašytojas, literatūros kritikas Vytautas Martinkus Vilniuje, Tuskulėnų g. ant pastato Nr. 60 atminimo lentos atidengimo metu žymiam mūsų žemiečiui, rašytojui, istoriosofinio romano kūrėjui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Petrui Dirgėlai.

Iškilmių data pasirinkta neatsitiktinai – prieš pat Valstybės dienos – Liepos 6-osios minėjimą Kūrybinį P. Dirgėlos (1947–2015), kilusio iš Žvaginių kaimo, Endriejavo valsčiaus, palikimą sudaro daugiau negu dvidešimt prozos knygų. Dalis jų išleistos kartu su broliu – Povilu Dirgėla (1941–2004). Kartu su Rimantu Šaveliu parašė scenarijų kino filmui „Arkliavagio duktė“ (1981 m.).Bene žinomiausia yra P. Dirgėlos keturių knygų epopėja „Karalystė: žemės keleivių epas“, išleista 1997–2004 m. 2003 m. rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

2007 m. P. Dirgėla apdovanotas LDK Gedimino ordino riterio kryžiumi, paskelbtas Gargždų miesto garbės piliečiu. Beje, pirmieji P. Dirgėlos literatūriniai kūriniai bei straipsniai buvo spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“.

Papildydamas išsakytas mintis apie tai, kad P. Dirgėla yra didžiausio lietuvių tautos epo „Karalystė. Žemės keleivių epas“ autorius, neturintis sau lygių lietuvių istorinėje romantikoje, kitas minėjimo dalyvis, filosofas Vilius Bartninkas pastebėjo, jog tai vienas mįslingiausių ir, deja, mažiausiai pažįstamų lietuvių rašytojų. „Karalystės“ epas leidžia praplėsti vaizduotę, kokiais geopolitiniais takais mes galime eiti, atrasti naujas, galbūt šiek tiek primirštas idėjas ir simbolius, bet svarbiausia – Petro Dirgėlos parašyti kūriniai skatina tikėti savo valstybe ir svajoti.

Prieš šešerius metus jaunasis filosofas bendravo jau su pasiligojusiu rašytoju ir tų pokalbių pagrindais išleista jo knyga „Apie karalystę“. Kaip V. Bartninkas yra pastebėjęs, „Petro Dirgėlos dėmesys niekad nenukrypsta nuo pamatinės politinės problemos –valstybės išlikimo klausimo“.

Savo kūriniuose, tarp kurių ir „Minijos žemė“, kur autorius kalba apie savo gimtinę, kitas vietoves šaknis, literatūrinius sumanymus su broliu Povilu ir daugybę kitų temų.

P. Dirgėla braižė schemas tik jam vienam suprantamais ženklais ir idėjų santraukomis. Šie paslaptingi vaizdiniai popieriuje tarsi mistiniai grafiniai pamąstymai domina šių dienų meno tyrėjus irpropaguotojus. Jie vieninteliai eksponuoti neseniai vykusioje MO muziejuje parodoje „90-ųjų DNR“. Jie kartu su baltų simbolikosženklais atvaizduoti dailininko Gedimino Šibonio sukurtoje rašytojo atminimui skirtoje akmens plokštėje.

Atminimo lentos atidengime dalyvavo Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Lansbergis, rašytojas V. Martinkus, dailininkas G. Šibonis, rašytojo žmona Dalia, artimieji, Klaipėdos rajono atstovės.

Sumanymas įamžinti rašytojo atminimą Vilniuje dar kartą primena, jog žymaus mūsų kraštiečio, Gargždų miesto garbės piliečio, rašytojo P. Dirgėlos atminimo ženklų turėtų būti ir jo gimtajame krašte. Apie tai kalbėta anksčiau ir dar kartą priminta šiomis dienomis Gargžduose surengtoje Klaipėdos rajono kultūros strategijos iki 2030 metų rengimo darbo grupės diskusijoje.

Aldona VAREIKIENĖ