Registrų centre –žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų vieši svarstymai
Kasmetinį viso Lietuvoje esančios nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atlikęs Registrų centras kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems masinio vertinimo dokumentams taip pat gali pateikti ir savivaldybės.
Vykdydamas valstybės pavestas funkcijas Registrų centras atliko žemės ir statinių masinį vertinimą bei parengė naujas žemės ir statinių masinio vertinimo ataskaitas. Vieši dokumentų svarstymai visoje Lietuvoje vyks šių metų rugsėjo 19-30 dienomis.
Šių viešų svarstymų metu gyventojams sudarytos galimybės aktyviai pateikti savo klausimus apie masinio vertinimo rezultatus, pareikšti pastabas ar pasiūlymus. Atskiru pranešimu apie paskelbtus masinio vertinimo dokumentus informuojamos ir savivaldybės, iš kurių taip pat laukiama atsiliepimų.
Šiemet žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų vieši svarstymai vyks visuose didžiuosiuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose ir Mažeikiuose). Įmonės padaliniuose bus organizuojami keli vertinimo dokumentų aptarimai, tad gyventojai galės pasirinkti jiems patogią dieną ir laiką. Detali informacija apie viešus svarstymus bus skelbiama Registrų centro interneto svetainėje ir vietinėje spaudoje.
Masinio vertinimo dokumentai ir projektinės vidutinės rinkos vertės viešo svarstymo metu bus skelbiami Registrų centro interneto svetainėje.
Nuo kitų metų – naujos žemės mokestinės vertės
Nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms, kitaip dar vadinamą masiniu vertinimu, Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuoti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, nustatyti valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiuoti mokamus mokesčius, taip pat skiriant socialinę paramą, teikiant finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai pastarieji tvirtina turto perleidimo sandorius, ir įvairioms kitoms reikmėms.
Kasmet perskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių apskaičiuojamos mokėtinos mokesčių sumos. Šiuo metu žemės savininkų mokamas žemės mokestis remiasi nuo 2018 m. galiojančiomis mokestinėmis vertėmis, tačiau jau nuo kitų metų sausio perskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės bus prilygintos mokestinėms vertėms, nuo kurių bus skaičiuojami žemės mokesčiai.
Atlikdamas žemės sklypų ir statinių masinį vertinimą, Registrų centras analizei ir skaičiavimams naudoja realiai įvykusių nekilnojamojo turto sandorių duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus, vidutinės rinkos vertės Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Statinių (butų, gyvenamųjų namų ir kt.) mokestinės vertės galioja nuo 2021 metų sausio.
Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.
