Agluonėniškiai atlapojo duris Angelui
Visą gruodžio mėnesį tęsiasi adventas – prieškalėdinis susikaupimo, apsivalymo, pasiruošimo laikotarpis, laukiant Kristaus atėjimo pasaulin šventės – Kalėdų. Agluonėnų pagrindinės mokyklos bendruomenė šventų Kalėdų laukimą pradėjo adventine popiete.
Papasakojome vieni kitiems apie advento papročius, ženklus ir simbolius – vainiką ir ką simbolizuoja keturios jo žvakės. Apie pasninką ir advento kalendorių, kur kiekviename iš dvidešimt keturių lapelių paslėptas geras darbas, kurį iki Kalėdų privalu atlikti. Apie žiemos vakarojimus ir žaidimus. Apie turtingus advento turgus, šeškaturgį, skaistaturgį ir saldaturgį, kur kiekvieną savaitę buvo prekiaujama vis kitomis prekėmis: šiltomis, gražiomis, gardžiomis. Apie burtus ir tikėjimus, būsimus orus ir draudimus, kurių ypač paisydavo žmonės advento laikotarpiu.
Papasakoti apie advento metą ruošėsi visi mokiniai. Ne tik pasakojo. Vainiką pynė, gerų darbų kalendorių darė, adventinių žaidimų ir šokių patys mokėsi ir kitus mokė, būrė ir burtus aiškino ir, žinoma, saldaturgio meduoliais vaišinosi. O deklamuoti ir dainuoti advento dainas mums padėjo pradinių klasių mokiniai.
Kunigas Remigijus Šemeklis suruošė įdomų konkursą, kur pasitikrinome, ar teisingai suprantame advento simbolius, papasakojo pamokančią pasaką apie sūnų, kuri moko, kad didžiausi turtai yra žmogaus viduje, jo dvasioje, ir padarėme adventinių palinkėjimų eglutę. Kunigui pritariant gitara, ir tėveliai, ir mokiniai, ir mokytojai giedojo adventines giesmes. Buvo smagu, pajutome bendrystę ir šio laiko didybę.
Tarsi pravėrėme duris ir įkvėpėme tyro gaivaus oro. Ir pajutome, kad jau Kalėdomis kvepia, saulė grįžti rengiasi, ir Angelas žemėn parkeliauja saulės pasitikti, Žmogų pasveikinti, ramybę dvasiai parneša. Tarsi atlapojome duris plačiai, įsileidome vidun Angelą. Ant jo sparnų Gerumas supasi, Jo širdyje Meilė gyvena.
Ir, atrodo, taip greitai sutirpo metai. Advento metas ir skirtas tam, kad galėtumėm savęs paklausti: „Ar viską padarėm? Ar viską pasakėm? Ar kantriai kentėjom? Ar stipriai mylėjom? Neklupom, neklydom ir kaltę atleidom? Vėl geidžiame būti. Svajoti ir kurti, ieškoti sau laimės, suteikti palaimos visiems, kuriuos mylim, visiems, kas mus myli.“
Artėjančias Kalėdas pasitikome giedodami giesmę „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“.
Virginija KUORIENĖ
Lietuvių kalbos mokytoja
