Alkoholikų artimieji mokosi mylėti save

Asmeninė patirtis
26 vasario, 2018
0

Kelerius metus veikiančiose Dovilų, Gargždų Al-Anono grupelėse kartą per savaitę susirenka 7–8 nariai. Tai kenčiantys alkoholikų artimieji, siekiantys pasveikti ir grįžti į visavertį gyvenimą. Sveikimo šios grupės dėka patirtimi su „Bangos“ skaitytojais dalijosi jos narės, teigiančios, jog čia randa paguodą, viltį, meilę.

Pagalba – Al-Anono grupėje

Anoniminiai alkoholikai savo susirinkimuose mokosi mylėti kitus, o Al-Anono grupės nariai – save. Visi čia besirenkantys turi panašią patirtį. Jie išsikalba, analizuoja savo pokalbius ir save. Niekas nepatarinėja, kaip turi gyventi. Čia renkamasi gydytis ir padėti vienas kitam, o ne teisti.

Prieš 8 metus Doviluose įkūrus anoniminių alkoholikų grupę, aktyvaus nario žmona Vida nusprendė, kad reikalingas Al-Anonas – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija.

„Ir alkoholikų šeimų nariams reikalinga pagalba, nes joje kenčia visi, – teigė pašnekovė. – Alkoholikas nebesugeba pasirūpinti savimi – visa atsakomybė už jį tenka artimiesiems – mamai, žmonai, vaikams.“

Moterys pabėga nuo savo priklausomybe sergančių vyrų, bet nežino, kas su jomis įvyko. Jokios garantijos, kad apsigyvenusios su kitu jos nesielgs taip pat. Deja, alkoholiko artimieji ne visuomet suvokia, kad serga.

Rado paguodą

„Gyvenant su alkoholiku, susergama per metus, – savo patirtimi dalijosi Al-Anono grupės narė Aistė, prieš 5 metus išsiskyrusi su priklausomybe sergančiu vyru. – 7 metus lankau susirinkimus, kad geriau gyvenčiau. Santykiuose su alkoholiku vyru viskas buvo iškreipta.“

Aistė neslėpė: dėl vyro alkoholizmo buvo apėmusi sunki depresija – nesinorėjo keltis iš lovos. Ji jautėsi kalta, ir kiti kaltino, jog alkoholizmo liūne atsidūrė vyras. „Aš 27 metus gyvenau smurtinėje aplinkoje – kenčiau visokį smurtą ir nesupratau, kad sergu priklausomybe nuo alkoholiko vyro, – pasakojo Aistė. – Jis buvo neištikimas, bet man vis tiek jo reikėjo. Neįsivaizdavau savo gyvenimo be jo, kaip be maisto, nors mano aplinkos žmonės, vaikai smerkė mane. Atrodė, jog myliu jį labiau už viską pasaulyje.“

Porą metų Al-Anono grupę lankanti Skaistė atskleidė panašią patirtį. „Blogai gyventi su alkoholiku vyru – dešimtys konfliktų per dieną, nuolatinis nerimas, tačiau negalėjau be jo gyventi, atrodė, kad sugrius pasaulis“, – kalbėjo pašnekovė. Ir pridūrė, jog dabar keičiasi ir ji, ir santykiai su vyru. Šis beveik negirtauja, o ji pradėjo gerbti save, ko nemokėjo nelankydama Al-Anono susirinkimų.

Skaistė užaugo alkoholikų šeimoje. „Nesupratau, kas yra meilė sau. Maniau, kad reikia kitus mylėti, aukotis, o aš tokia nereikšminga šiame pasaulyje“, – sakė ji. Jaunystėje svajojo sukurti tobulą šeimą, kurioje bus tik meilė, pagarba ir ramybė – tai, ko neturėjo vaikystėje. Skaistė įsivaizdavo būsianti tobula žmona, mama, mylės vyrą, vaikus, jais rūpinsis. Bet savęs nematė. „Užaugusi alkoholikų šeimoje buvau sužeistos sielos žmogus. Man atrodė normalu, kad vyras girtuokliauja – tokį modelį atsinešiau iš savo šeimos“, – kalbėjo pašnekovė.

Gerų emocijų pavyzdys

Al-Anono Gargždų, Dovilų grupes lanko 7–8 nariai. Ne tik alkoholikų žmonos, bet ir išsiskyrusios moterys, ir netgi našlės čia gydosi dvasines žaizdas.

Pašnekovės patikino, jog pasveikti galima (pirmiausia pripažinus, kad susirgo) reguliariai lankantis grupės susirinkimuose, skaitant senbuvių, turinčių sveikimo patirtį, rekomenduojamą literatūrą ir teikiant vienas kitam paguodą, tikėjimą, jog gyvenimas keisis.

Į Al-Anono grupę gali ateiti ne tik moterys – ir vyras dėl alkoholikės žmonos, ir tėvai dėl savo alkoholizmu sergančių vaikų.

Pasitaiko, jog grupę pradėjusi lankyti alkoholiko žmona su juo išsiskiria, nes šiam nepatinka pasikeitęs jos elgesys: nebėra konfliktų, esą nebesirūpina vyru ir atrodo, kad jo nebemyli. O tai tik blaivus, teisingas alkoholiko žmonos mąstymas.

„Nė vieno iš lankančiųjų Al-Anoną savijauta nepablogėjo – atvirkščiai, – tvirtino pašnekovės. – Esame gyvas gerų emocijų pavyzdys.“

Skaistė patikino, kad lankydama Al-Anono grupę išmoko tinkamai elgtis: iškilus ginčui, atpažįsta savo netinkamą elgesį ir gali ramiai išsiaiškinti situaciją nežemindama vyro ir neleisdama žeminti savęs. Pasak jos, keistis galima, bet reikia noro ir pastangų. „Mano tikslas – priimti tokius artimuosius, kokie yra, jais džiaugtis“, – sakė Skaistė. Ji pridūrė, kad po poros metų, praleistų Al-Anono susirinkimuose, pagerėjo savijauta – pajuto aplinkos grožį, žmonių gerumą.

Aistė kalbėjo, jog dabar gyvena kaip niekad gerai. „Jaučiuosi puikiai – viskas aplinkui gražu, – šypsojosi moteris. – Keičiausi aš, keitėsi ir vaikai. Su vyru bendrauju kaip su draugu. Jis iki šiol girtauja – mama padeda jam tvarkytis.“

Vida pasakojo, jog atpažįsta, kas su ja neteisingai elgiasi. „Al-Anono programa padėjo atpažinti smurtautojus, manipuliuotojus, kurie nori paveikti savo naudai, išnaudoti. Dabar nubrėžiu ribas ir neleidžiu elgtis su manimi neteisingai. Neleidžiu kaltinti, pravardžiuoti. Pajutau savo vertę, ko anksčiau nesuvokiau“, – sakė ji.

Vilties programa

Pašnekovės tvirtino, jog kenčiantiems dėl alkoholizmu sergančio artimojo yra pagalba Al-Anono grupėje. Taigi kviečia ir kitus pasinaudoti šia nemokama pagalba, kurią vadina Al-Anono vilties programa. Tai terapinė, savianalizės ir savęs keitimo, gydymosi programa. „Išmokome klausytis viena kitos, apkabinti, paguosti, stiprinti tikėjimą, kad gyvenimas keisis“, – sakė grupės senbuvės.

Pagrindinė Al-Anono grupę lankančiųjų taisyklė – konfidencialumas. „Kiekviename susirinkime akcentuojame, kad visi pokalbiai lieka tarp mūsų, kad žmonės jaustųsi saugūs. Čia apsilankiusiesiems nereikia pateikti savo duomenų“, – kalbėjo pašnekovės. Ir pridūrė, kad niekas nekritikuoja, nepertraukia. Gali nekalbėti, tik klausytis – laisvas pasirinkimas, kaip elgtis grupėje.

„Ateina labai nusivylusių, sergančių žmonių, kenčiančių dėl savo artimųjų, – pasakojo moterys. – Bendraujam, draugaujam – žmones priimame tokius, kokie yra. Čia nėra apkalbų, vertinimų, niekas nepatarinėja. Mes kalbame tik apie save, savo problemas.“

Al-Anono susirinkimai