Bibliografinėje retenybėje – ir kunigo Mykolo Vaitkaus lyrika
Iš tiesų verta žvilgtelėti į knygų keitimosi lentynas. Jose gali netikėtai aptikti ne vien senų leidinių, bet ir bibliografinių retenybių, išleistų prieš kelis dešimtmečius ar dar anksčiau. Pasitaiko knygų, spausdintų užsienio leidyklose praėjusio karo metais ir po jo, ir nežinia, kokiais keliais pasiekusių mus čia šiandien.
Pasitraukusieji jautėsi tremtiniais
Regis, nedaugelis Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos knygų keitimosi lentynoje buvo atkreipęs dėmesį į storoką, neišvaizdžiais viršeliais knygą „Tremties metai“. Mūsų laikmečiu išleidžiama daug pasakojimų, prisiminimų, almanachų lietuvių tautos tremčių temomis. Ypač apie sunkią dalią, tekusią po 1940 metų, kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga.
Tremtiniais save vadino ir į Vakarus nuo okupantų pasitraukę lietuviai. Pabėgėlių stovyklose ar apsistoję kur kitur žmonės ieškojo vienas kito, rašytojai, dailininkai, intelektualai ėmėsi kūrybinės veiklos, leido laikraščius, kūrė lietuviškas mokyklas, taip burdami tėvynainius į bendruomenes. Jau 1945 metais susitelkę Tiubingene (Vokietija), B. Brazdžionis, S. Santvaras, P. Andriušis, A. Nyka-Niliūnas sumanė išleisti tuokart už tėvynės ribų atsidūrusių lietuvių rašytojų kūrybos almanachą. Pasinaudota leidyklos „Patria“ gautu leidimu. 1946 m. sausio mėnesį sušauktame Lietuvių rašytojų draugijos suvažiavime buvo priimtas kreipimasis į visus Vakaruose atsidūrusius lietuvių rašytojus, paprašyta jų teikti savo kūrybą metraščiui, skirtam 400 metų lietuviškos knygos sukakčiai. Šio leidinio redakcinei kolegijai vadovauti išrinktas poetas B. Brazdžionis, techniniu redaktoriumi – poetas H. Radauskas. Prie jubiliejinės knygos išleidimo prisidėjo dailininkai A. Vaičaitis, V. Petrauskas ir kiti.
Tautos kančių dokumentas
Knygą, pavadintą „Tremties metai“, 1947 m. pavasarį išleido ta pati leidykla „Patria“. Reikia tik stebėtis, kaip greit pavyko pasiekti ir surinkti septyniasdešimties autorių poezijos, beletristikos, dramos, kritikos kūrinius. Savo darbų reprodukcijas pasiūlė penkiolika dailininkų. Knygos gale pateikiami visų autorių portretai ir trumpi jų gyvenimo ir kūrybos aprašai. Tiražas 5 000 egzempliorių, kaina 25 reichsmarkių (jos veikė finansų rinkoje iki 1949 metų valiutos reformos).
Spausdinami J. Baltrušaičio, V. Krėvės, A. Sidabraitės-Petrauskienės, K. Bradūno, H. Nagio, daugelio mažiau žinomų poetų eilėraščiai, M. Katiliškio, A. Škėmos, Vydūno, S. Ylos, kitų autorių proza, V. Biržiškos, Z. Ivinskio, dr. M. Alseikaitės-Gimbutienės, dar kelių žymių mokslininkų straipsniai gamtos mokslų, literatūros, filosofijos temomis.
Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos pirmininkas S. Santvaras pratarmės žodyje primena, kad „šia knyga draugija ryžosi pastatyti kuklų paminklą Martynui Mažvydui ir jo Katekizmui, 1547 metais pasirodžiusiam Lietuvoje ir Žemaičiuose… Mes ieškom Tiesos ir apeliuojame į Žmogiškumą, o mūsų knyga – dar vienas dokumentas lietuvių tautos kančių… Praretintomis gretomis mes išeiname į viešumą, kupini vilties ir tikėjimo į lietuvių tautos prisikėlimą ir jos genijų…“
Apžvalgoje – kraštiečio pristatymas
„Bangos“ laikraščio skaitytojams malonu pranešti, kad tarp šios unikalios knygos autorių – ir mūsų kraštietis poetas kunigas Mykolas Vaitkus. Išspausdinti penki jo lyriniai eilėraščiai – „Saulėlydyj“, „Žydėjo“, „Žemės laimė“, „Brangakmeniai“, „Pakibusi ore“. Pastarasis taip artimas šiuolaikiniam kraštiečių pagarbiai reiškiamam jo atminimui: minėdami M. Vaitkaus jubiliejinę sukaktį išleidome atsiminimų rinktinę, pastatėme paminklą.
Be to, knygos „Tremties metai“ apžvalgoje pristatomos kitos kraštiečio M. Vaitkaus knygos, išleistos Lietuvoje iki 1945 metų, primenama, kad atsidūręs Vakaruose periodikoje jis išspausdina naujų eilėraščių, dalyvauja rašytojų veikloje, „yra vienas vyriausių pomaironinės poezijos atstovų, jaunystėje grakštus estetikas, gamtos lyrikas. Rašo eiles, beletristiką, teatro veikalus, yra muzikos ir teatro kritikas.“
Turiu pridurti, kad tuo metu, kai buvo leidžiami „Tremties metai“, kunigas M. Vaitkus dar nebuvo pradėjęs rašyti savo devynių beletristinių atsiminimų knygų, kurių ištraukas šiandien dažnai cituoja ir, kaip visiškai patikimu archyviniu šaltiniu, remiasi mūsų tautos istorijos, literatūros, teatro tyrėjai, rašydami apie nepriklausomą Lietuvą iki 1940 metų.
Egzempliorius su dedikacija
Šis mano rankose turėtos knygos „Tremties metai“ egzempliorius įdomus dar ir tuo, kad buvo padovanotas su dedikacija: „Mielam Algirdui – draugui ir bendrakeleiviui sunkiose valandose. Alb. Marius Katiliškis, Hanau 20.8 47.“
Algirdas gali būti Algirdas Landsbergis, jo draugas, pasitraukęs į Vakarus, Mainco universitete studijavo anglistiką ir romanistiką. Mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose, lietuvių spaudoje skelbė noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus.
Marius Katiliškis (tikroji jo pavardė Albinas Vaitkus) – vienas žymiausių 20 amžiaus vidurio lietuvių rašytojų. Jo epinis realistinis su polinkiu į modernistinę prozą romanas „Miškais ateina ruduo“ šiandien yra Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros bendrosiose programose.
Aldona VAREIKIENĖ
Edvardo GELŽINIO nuotr.
Prie seno šilo,
kur skardis kyla
į melsvą tylą
ir griūna į daubą po kojų –
ant kranto briaunos,
kur lietūs sriaunūs
ir laiko žiaunos
papėdę griauna, –
pušelė aukštybėj linguoja.
Man josios gaila:
jaunuolę kvailą
silpna atbraila
gal rytą leis griūt neišlaikius –
mirtis jai skabo
po žabo žabą –
ore ji kabo
virš savo grabo,
kur skubinas valandos klaikios.
Ar ji supranta:
ant mielo kranto
gana gyventa –
ir metas jau griūti į daubą?
Dainų suokėja –
ji linksi vėjui,
ji kvapsnį lieja
saulutei fėjai
ir jų Kūrėjui,
žaliuoja be skausmo,
be siaubo…
Mykolas Vaitkus
