Didžiausiame pasauliniame bitininkystės renginyje – ir dvi rajono bitininkės
Kaip bitės į avilį neseniai į Danijoje, Kopenhagoje, vykusį kongresą „Apimondia 2025“ iš įvairių pasaulio šalių buvo suskridę bitininkai, mokslininkai, ekspertai ir prekybininkai. Didžiausiame pasauliniame bitininkystės renginyje, vykstančiame kas dvejus metus, dalyvavo ir dvi mūsų rajono bitininkės – Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkė Vaida Račkauskienė ir Gintauto Grigaičio bityno – Giedrė Grigaitytė-Indrašienė.
Žinios ir patirtis – į Lietuvą
Su Lietuvos bitininkų sąjungos komanda Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkė V. Račkauskienė jau antrą kartą turėjo galimybę dalyvauti pasauliniame bitininkystės kongrese „Apimondia“. Lygindama 2022 m. Stambule vykusį kongresą su šiemet vykusiu Kopenhagoje, Vaida sakė, kad pirmajame praplėtė žinias apie veislinę ir verslinę bitininkystę, technologijas, buvo organizuoti techniniai parodomieji turai į modernias gamyklas ir laboratorijas. „Naujausi moksliniai straipsniai, stendiniai pranešimai apie bičių sveikatą, produktus, naujoves, apiterapiją, kuri atskleidžia bičių produktų naudą žmogaus sveikatai, klimato kaitos įtaką bitininkystei – tai „Apimondia 2025“ temos, kurios man, kaip bitininkei ekologei, itin aktualios“, – sakė V. Račkauskienė. Ji įsitikinusi, kad įgytos žinios ir patirtis, kurių pasisemiama iš kolegų tokiame renginyje, padeda tobulėti, kelti bitininkystės lygį.
„Apimondia 2025“ kongrese Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkei neišdildomą įspūdį paliko Pasaulinis medaus baras, kuriame buvo galima paragauti daugiau kaip 300 rūšių medaus iš 40 šalių. Tūkstančiams ragautojų buvo pristatomas ir skirtingų rūšių Lietuvos bitininkų sąjungos iš daugiau kaip trisdešimties pateiktų mėginių atrinktas devynių rūšių išskirtinis lietuviškas medus, atspindintis mūsų šalies augalijos įvairovę, sezoniškumą ir bitininkystės tradicijas. „Daugelį degustuotojų stebino lietuviško grikių medaus sodrumas ir intensyvumas, o mane labiausiai nustebino begeluonių bičių medus iš Indonezijos. Rūgštaus skonio, skystas ir į tradicinį medų nelabai panašus. Labiau primenantis midų. Žinoma, visų pristatytų medaus rūšių išragauti nepavyko, bet pati medaus baro idėja puiki, kai, ragaudamas skirtingų pasaulio šalių medų, gali pajusti įvairių kraštų skonį ir aromatą“, – įspūdžiais dalijosi doviliškė V. Račkauskienė.
Parodos keičiasi
Kongreso „Apimondia 2025“ parodoje buvo pristatyta ir moderniausia bitininkystės įranga – nuo automatizuotų medaus sukimo sistemų iki pažangių bičių sveikatos stebėjimo technologijų. Čia bitininkai galėjo susipažinti ir su išmaniaisiais aviliais. „Man tai ne pirmas pasaulinis bitininkų kongresas. Šiame nustebino latviai, kurių stendas laimėjo aukso medalį“, – sakė gargždiškė G. Grigaitytė-Indrašienė. Bitininkė pripažino, kad vis dėlto vis mažiau tokiuose renginiuose yra kuo stebėtis, nors, pasak jos, jei parsiveži bent mažą dalelę kažko vertingo, jau yra pliusas. Giedrė yra dalyvavusi Prancūzijoje vykusiame bitininkystės kongrese, kuriame paroda buvusi gal net tris kartus didesnė nei Danijoje. Kaip ir Giedrė, ji apsilankė Pasauliniame medaus bare. „Visada įdomu paragauti kitų šalių medaus, nes augmenija kita. Ragavome gryno akacijų, liepų ir kitokio. Negalėčiau pasakyti, kuris medus labiausiai patiko, tačiau išskirtinis yra manuka medus. Dabar davė ragauti veltui, o kitoje parodoje teko mokėti“, – pasakojo bitininkė apie medų, kurio kaina nuo įprasto medaus skiriasi net keliolika kartų.
Teigiama, kad manuka yra viena unikaliausių ir naudingiausių medaus rūšių pasaulyje. 1981 m. Naujosios Zelandijos mokslininkai nustatė, kad jis turi daugiau fermentų nei įprastas medus. Jie taip pat atrado jo veikliąją medžiagą – metilglioksalį (MGO). Manuka medus padedąs virškinimo problemoms spręsti, mažam skrandžio rūgšties kiekiui, spuogams ir egzemai gydyti. Jis esąs efektyvus kovojant su infekcijomis, gydant nudegimus, žaizdas ir opas, apsaugo nuo dantų ėduonies ir gingivito, mažina gerklės skausmą, stiprina imunitetą ir padeda nuo alergijų. Manuka medus tinka ir grožio bei odos priežiūrai.
Nors dauguma žmonių medų pirmiausia vartoja kaip maisto produktą, bitininkai jį panaudoja kur kas plačiau. „Susižeidusi, įsipjovusi, įsidūrusi arba jei tai nutinka vaikams, žaizdą tepu medumi arba uždedu medaus tvarstį, nes medus pasižymi antibakterinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, skatina žaizdų gijimą ir audinių regeneraciją, – medaus nauda džiaugėsi bitininkė V. Račkauskienė. – Be to, tai yra labai greita ir patogu, nes medaus visada pas mus yra ant stalo ir nereikia ieškoti vaistinėlėje jokių vaistų.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
