Po 81-erių metų Šv. Komunijos taurė – vėl ant Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios altoriaus

171-erius metus skaičiuojanti Priekulės evangelikų liuteronų Šv. Komunijos taurė po 81 metų vėl grįžo ant savųjų namų altoriaus. Priekulės parapijoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo skaičiuojama apie 7 000 parapijiečių. Iš grąžintosios Viešpaties taurės gėrė ne viena priekuliškių karta. Klaipėdos krašto darbo grupė pasirūpino, kad spalio pradžioje istorinė relikvija, klajojusi ir po Vokietiją, ir po Austriją, Pjūties padėkos šventės pamaldose vėl pradžiugintų parapijiečių širdis.
Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis akcentavo, kad Viešpaties taurės sugrąžinimas yra ypatinga diena ne tik parapijos, bet ir visos liuteronų bendruomenės gyvenime.
Nepamiršo savojo Klaipėdos krašto
Šv. Komunijos taurės sugrąžinimu Priekulės evangelikų liuteronų bendruomenei pasirūpino Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM) arba lietuviškai Klaipėdos krašto darbo grupė. Tai yra organizacija, įkurta 1948 m. rugpjūčio 24 d. Vakarų Vokietijoje ir vienijanti išeivius bei jų palikuonis iš keturių buvusių Klaipėdos regionų – Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių.
1944 m. antroje pusėje artėjant frontui iš Rytų, tuometė Vokietijos karinė vadovybė paskelbė Mėmelio ir viso krašto gyventojų evakuaciją. Skaičiuojama, kad trauktis buvo priversti apie 130 tūkst. gyventojų. Dalis jų (per 60 tūkst.) po ilgos kelionės įsikūrė Vakarų Vokietijoje neturėdami galimybių sugrįžti į gimtinę.
Bėgant metams, Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. padėjo likimo draugams, tautiečiams ieškoti karo metu dingusių jų artimųjų, kartu sprendė įvairias socialines problemas, siekė palaikyti ryšius su Tėvyne, ypač Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir atsiradus galimybei memelenderiams atvykti į gimtinę. Tuomet draugija pradėjo organizuoti įvairią pagalbą krašto gyventojams ir įstaigoms bei sovietmečiu nukentėjusioms evangelikų liuteronų bažnyčioms.
Draugijos archyvo užuomazgos atsirado dar pirmuose kraštiečių susirinkimuose – kai susitikę išeiviai ne tik dalydavosi prisiminimais apie prarastą Tėvynę, bet ir skaitė tekstinius pranešimus, kuriuos paįvairindavo skaidrės.
Per ilgus draugijos veiklos metus ne kartą buvo keičiama archyvo saugojimo vieta ir tvarkytojas – jis buvo saugomas Hamburge, Hildesheime, Flensburge ir kitur.
Archyve – vertinga medžiaga
Per daugiau nei 60 metų AdM archyve sukaupta per 1 500 knygų, apie 400 įvairios tematikos segtuvų, daugiau nei 700 originalių, iki 1945 m. leistų atvirukų, šimtai fotografijų, dešimtys originalių žemėlapių, apie 100 paveikslų, įvairių periodinių leidinių, tūkstančiai skaidrių, asmeninių bei įstaigų dokumentų ir įvairių eksponatų.
2011 m. spalio 5 d. AdM archyvas ilgalaikei panaudai perduotas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai. Archyvas nuolat papildomas įvairia iš Vokietijos atkeliaujančia medžiaga. Archyvo tematika – Klaipėda (Mėmelis), Klaipėdos kraštas (Memelland) ir Rytų Prūsija.
Ypatingi archyvo eksponatai – 2017 m. balandžio 24 d. perduotos Mėmelio šaulių gildijos regalijos bei Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios Šv. Komunijos taurė. Šiais metais rugpjūčio mėnesį atsižvelgiant į senųjų priekuliškių prašymą Klaipėdos krašto darbo grupė nutarė Viešpaties taurę grąžinti į tikruosius namus – Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčią. Spalio 5 d., sekmadienį, Pjūties padėkos šventės pamaldose, dėkota Dievui už visas materialias gėrybes, nes platesne prasme pjūtis apima ne tik žemės derlių, bet visas dovanas, kuriomis Dievas apdovanoja per metus.
Pagarbus vyskupo M. Sabučio, Priekulės evangelikų liuteronų parapijos klebono, kun. Neilo Čijunsko, taip pat ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko padėkos žodis tądien tartas Klaipėdos krašto darbo grupės atstovams – Uwei Jurgsties, Linus’ui Skwirblies ir Andreas Eschenburg – padėjusiems susigrąžinti Šv. Komunijos taurę.
„Ši šventė, kokios dar nebuvo ir kokios niekada nebešvęsime. Tai, kai sugrįžta, tai, kas šventa bažnyčiai, tai, kas buvo paimta iš šventovės ir štai po tiek metų vėl Viešpaties taurė yra ant altoriaus. Žinau, kad daugelis nebetikėjo, kad tokia diena yra įmanoma“, – jaudinančiai kalbėjo vyskupas M. Sabutis.
Dovanota prakilniam kunigui
AdM archyvas byloja, kad kunigas Karlas Vilhelmas Augustas Zipelis (Carl Wilhelm August Zippel) Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčioje dirbo 59-erius metus. Jo kunigavimo penkiasdešimtmečio proga 1854 m. dailininkas iš Karaliaučiaus nutapė kunigo paveikslą. Šis paveikslas kunigui buvo padovanotas kartu su sidabrine Šv. Komunijai skirta taure.
Po kunigo mirties paveikslas kabojo Priekulės bažnyčioje, jį mini ir rašytoja Ieva Simonaitytė. Šio kunigo sūnus Rudolfas Andreas Zippelis tarnavo kunigu Šv. Jokūbo bažnyčioje Mėmelyje ir redagavo pirmąjį lietuvių laikraštį „Lietuvininkų prietelis“. Paskutinysis Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Martynas Wanags, 1944 m. spalį besitraukdamas, pasiėmė ir apeiginę taurę, 1854 m. dovanotą kunigui K. V. A. Zippeliui.
Ši sidabrinė taurė, kurios vidus auksuotas, graviruota. Vienoje jos pusėje – dedikacija jubiliatui ir įteikimo data, kitoje – Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri dar be bokšto. Taurė pagaminta vieno žymiausių to laikotarpio Karaliaučiaus (Königsberg) sidabrakalių Karlo Heinricho Liudviko Cimermano (Carl Heinrich Ludwig Zimmermann). Per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjusi Priekulės liuteronų evangelikų bažnyčia, kurioje paskutinės pamaldos įvyko 1944 m. spalio 1 d., galutinai buvo nugriauta 1954 m. Sovietmečiu po karo išlikę parapijiečiai liuteronų bendruomenę užregistravo 1948 m. rugsėjo 15 d. Laikinuosius maldos namus įsirengė parapijos salėje (kareiviai čia buvo spėję įkeldinti savo remonto dirbtuves).
Priekulės liuteronų evangelikų bažnyčia ir dabar veikia buvusiuose parapijos namuose.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.