Bibliotekos – kaimo švyturiai amžinoje ubagystėje

Kalotėje bibliotekoje tenka nuvalyti varvančias sienas. Klaipėdos rajono Jono Lankučio viešoji biblioteka administruoja du miestų – Gargždų ir Priekulės bei 24 kaimo bibliotekų filialus. Šiuo metu atnaujinamomis patalpomis džiaugiasi Dreverna, šiuolaikiškomis sąlygomis įsikūrusios bibliotekos Gargžduose, Vėžaičiuose, Judrėnuose ir kt. Bibliotekininkai pripažįsta, kad knygų skaitymas seniai nebėra pagrindinė įstaigos funkcija. Kaimuose bibliotekos dažniausiai tampa vienintele kerte šviesuomenės susibūrimams. Tačiau kai kurios bibliotekos jaučiasi turtingos tik kultūrinio įdirbio. Varganos ir ankštos patalpos nepatenkina lankytojų lūkesčių.

Išorę užgožia veikla

E. Alminienė – Sendvario seniūnijos bendruomenės vienytoja. Į Gindulius Sendvario seniūnijoje biblioteka buvo perkelta pernai kovą. Tačiau ilgametė bibliotekininkė Emilija Alminienė priminė, kad biblioteka iš tiesų grįžo „namo“ – Ginduliuose ji veikė prieš devynerius metus, o į Slengius buvo perkelta atlaisvėjus patalpoms mokykloje. Tačiau vietos bibliotekai čia nebepakako įsteigus mokyklą-daugiafunkcį centrą. „Mano nuomone, bibliotekai Ginduliuose geriau. Čia sena gyvenvietė, kurioje įsikūrę daugiau kaip 1000 žmonių. Ilgą laiką čia nebuvo jokio kultūrinio židinio“, – teigė bibliotekininkė.

Puoselėjamą bendruomeniškumą Ginduliuose E. Alminienė apibūdino žemaitiškai: „ir pri tonciaus, ir pri rožončiaus“. Žmonių pageidavimu, jau kelerius metus šiose patalpose vyksta šv. Mišios, kurias kas antrą sekmadienį aukoja Plikių parapijos klebonas Antanas Mačius. Žmonės be rūpesčių iš ankštų patalpų išneša bibliotekos stalus ir susėda bendrai maldai. Tuomet salė būna sausakimša. „Prieš dvi savaites susibūrė nauja Motinų maldos grupė. Tačiau nemanykite, į davatkiškumą nekrypstame, – juokėsi E. Alminienė. – Pasikviečiame kleboną ir diskutuojame, pasakojamės. Būtent bibliotekoje ginduliškiai mini Motinos, Tėvo dienas, sutinka didžiąsias šventes, buriasi kitomis progomis.“ Čia galima gauti ir gydytojo konsultaciją. Praėjusį penktadienį į Gindulius turėjo atvykti okulistas.

Bibliotekininkė puikiai sutaria su jaunimu, kuris po pamokų dalijasi trimis kompiuteriais.

68-erių E. Alminienė prasitarė jau kelerius metus mąstanti apie poilsį pensijoje, tačiau darbe ją sulaiko vietinių noras bendrauti. Moteris yra bendruomenę jungianti grandis ir abejoja, ar atėjęs naujas darbuotojas dėtų tiek pastangų.

Ankštose patalpose Ginduliuose vos telpa ir knygų fondas, išdalintas į du kambarėlius. Tačiau labiausiai akį rėžia avarinės būklės pastatas. Jame tik iš rankų darbo užrašo „Biblioteka“ lange gali suprasti, jog viduje kažkas vyksta. „Labai norime, kad Savivaldybė nupirktų antrą pastato pusę. Ji privati ir pardavinėjama. Galėtume daugiau nuveikti. O išorė? – nutylėjo E. Alminienė. – Mūsų akys pripratusios, nebematome. Svarbu vidus tvarkingas.“

Buria senąją Kalotę

A. Pragulbickė įvardijo, kad šiuo metu skaitytojai Kalotėje labiausiai „medžioja“ britų rašytojo Ken Follett istorinį romaną „Žemės stulpai“. Kalotėje biblioteka liko bene vienintelė vieta, burianti senuosius kalotiškius. 38-us metus bibliotekininke dirbanti Aldona Pragulbickė atvirai sakė, jog bibliotekoje eilės šiais laikais nesidriekia. Pernai Kalotėje knygas skaitė 92 vaikai ir apie 200 suaugusiųjų. 2013-aisiais čia surengta net 13 įvairių renginių. „Atsiradus kompiuteriams vaikai prie jų tiesiog suvirsdavo. Dabar juos ir tėvai labiau kontroliuoja, ir patys mūsų kompiuteriai pasenę, stringa“, – pasakojo ji. Anot A. Pragulbickės, būtina stengtis, kad žmonės eitų į biblioteką – priminti apie pasiimtą knygą, pakviesti į renginius. „Girdėjome kalbas apie bibliotekos uždarymą. Taip, jei nebebus žmogaus, kuris ragins skaityti ir bendrauti, jie taip ir liks gyventi vieni, kiekvienas savo namuose. Bus priversti tapti klaipėdiečiais“, – įsitikinusi bibliotekininkė.

Nors knygų fonde Kalotėje – per 8000 egzempliorių, A. Prabulbickė neslepia – ubagystė bibliotekose kaip buvo, taip ir liko. Pastatas, kuriame anksčiau buvo kultūros namai, dabar merdi. Bibliotekininke kone kasdien turi valyti nuvarvėjusias sienas, šlapias grindis. Jei biblioteka liks, jai būtinas remontas.

Anot moters, Kalotėje nėra oficialios bendruomenės, susibūrusios maloniai veiklai. Žmonės buriasi nebent kovai už ar prieš ką nors. Ji pasidžiaugė, kad švenčių sąrašą daug metų ilgina kalotiškiai Aušra ir Ramutis Lėliai, vasaromis rengiantys rožių šventes.

Tvarkinga, bet ankšta

B. Grybauskienė džiaugėsi, kad bibliotekai tekęs politikų dėmesys išėjo į naudą – knygos suguls į naujas lentynas. Prieš kurį laiką net politikams teko diskutuoti, ar iš remontuojamo Kretingalės kultūros centro nereikėtų trumpam iškeldinti bibliotekos. Tačiau bibliotekininkė Birutė Grybauskienė patikino, kad statybos netrukdo – knygų lentynos esant reikalui apdengiamos, o ištikimi skaitytojai nebijo perlipti per statybines medžiagas. Moteris pasidžiaugė, kad sujudimas išėjo į naudą – atvykę vadovai įvertino, kad knygoms reikalingos naujos lentynos. „Mūsų patalpos, nors ir ankštos, tačiau suremontuotos. Dėl centre vykstančių remontų teko keisti tik įėjimo į biblioteką vietą, taip pat vietoje lango bus įrengtas avarinis išėjimas“, – menkus pokyčius įvardijo B. Grybauskienė.

Iki 8000 knygų talpinančioje bibliotekoje nuolatinių skaitytojų – per 300. Daugiausia – suaugusieji. Tačiau bibliotekininkė giria ir vaikus. Štai prieš Kalėdas jai teko griauti iš knygų pastatytą eglutę, mat vaikai rado neperskaitytos literatūros. „Mėgstamiausi suaugusiųjų rašytojai – Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, Elena De Strozzi, Filomena Taunytė. Ar turime skaitytojų rekordininkų? Glėbiais knygas iš bibliotekos nešasi Violeta Grinienė, Vaclovas Beniušis, Elytė Žilinskienė“, – pasidžiaugė bibliotekininkė.


  • Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta CIRTAUTAITĖ:

    – Rajono bibliotekoms kasmet skiriamas nemažas dėmesys. Numatoma lėšų ir veiklai, ir inventoriui įsigyti. Dauguma bibliotekų įsikūrusios Savivaldybės įstaigų pastatuose (seniūnijose, kultūros namuose ir kt.), todėl dažniausiai jos renovuojamos kartu su ES lėšomis toms įstaigoms tvarkyti. Nėra taip, kad prastos būklės bibliotekos paliktos likimo valiai. Buvusi Slengių biblioteka į Gindulius grąžinta neseniai, o prieš tai ji veikė geromis sąlygomis. Kol kas nežinoma, ar ji ten ir liks. Politiniu lygmeniu jau diskutuota, kad atsiradus galimybei perpirkti buvusį seniūnijos pastatą Jakuose, į jį grįžtų seniūnija, o biblioteka vėl keltųsi į Slengius. Jei taip nenutiks, bus svarstoma galimybė pirkti antrą pastato Ginduliuose dalį.

    Žmonės sako, kad biblioteka Kalotėje reikalinga, todėl apie jos uždarymą kalbų niekada nebuvo. Visgi tai mūsų rajono teritorija ir bus bandoma gauti ES lėšų patalpų remontui, artimiausiu metu – katilinei tvarkyti. Priminsiu, kad Savivaldybė nupirko patalpas Endriejavo bibliotekai. Tačiau tuomet buvo priimtas sprendimas jas šildyti elektra ir jis nepasiteisino. Problema bus sprendžiama.

    Per pastaruosius metus Savivaldybė neuždarė nė vieno bibliotekos filialo. Veikla yra nutrūkusi tik Venckuose, tačiau turime vilties rasti naujas patalpas.

  • Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas GUTAUSKAS:

    – Turime nemažai bibliotekų, kurioms nieko netrūksta: Gargžduose, Priekulėje, Doviluose, Girininkuose, Judrėnuose, Lapiuose, Žadeikiuose, Vėžaičiuose, Šalpėnuose, Tilvikuose. Agluonėnuose šilta bei jauku, tačiau reikėtų keisti grindis. Dauparuose patalpos šaltos, o Endriejave per jas išvis švilpia vėjai. Daukšaičiuose ir Pėžaičiuose tebėra krosninis šildymas. Girkaliuose patalpos normalios, tačiau prasta pastato laiptinė. Plikiuose biblioteka veikia kultūros namuose, tad jei kada vyktų jų renovacija, būtų sutvarkytas ir kiauras stogas. Renovacijos tikimės ir Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos bendrabutyje, kur įkurdintai bibliotekai labai ankšta. Dabar kartu su kultūros namais remontuojama biblioteka Drevernoje, tačiau mums būtina 20 tūkst. Lt naujoms knygų lentynoms. Teisingai pastebite, kad avarinės būklės biblioteka yra Ginduliuose, prasta – Kalotėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių