Biuro direktorė rūpindamasi visuomenės sveikata nepamiršta savosios

Įvertinimas
5 birželio, 2023
0

„Visuomenės sveikatos stiprinimas yra procesas, todėl kiekvienas gali būti savo sveikatos stiprinimo kelyje ir siekti savo tarpinių rezultatų. Įvaizdžio kultas yra stiprus visuomenėje, atkrytis pokyčiuose yra normalus etapas, todėl kviečiu gyventojus turėti savo sveikatos stiprinimo kelią, nesidairyti į šonus, o eiti tik į priekį savarankiškai arba padedant specialistams ar bendraminčiams“, – ragina Visuomenės sveikatos biuro direktorė N. Tarvydienė.

Ankstesniame „Bangos“ numeryje pristatėme vieną iš Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga apdovanotų medikių – Gargždų šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoją Vaidą Gedgaudienę. O šįkart pristatome kitą apdovanotąją – Visuomenės sveikatos biuro direktorę Neringą Tarvydienę. Ji sutiko papasakoti, kaip pasirinko šią sritį, su kokiais sunkumais susiduria, kaip keičiasi rajono visuomenės sveikatos rodikliai.

Jaučiasi bendruomenės dalimi
– Neringa, šiemet Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga buvote pagerbta 1 500 eurų premija, kurią skyrė Savivaldybė. Ką Jums reiškia šis įvertinimas?
– Jis svarbus mūsų visam Visuomenės sveikatos biuro kolektyvui. Gyventojų teigiamų sveikatos pokyčių galime pasiekti tik dirbant kartu sveikatos sistemos specialistams, švietimo bendruomenėms, tėvams, socialinio sektoriaus, nevyriausybinio sektoriaus darbuotojams ir, žinoma, politikams, privačiam verslui. Aš jaučiuosi šios didelės bendruomenės dalis. Man tai įvertinimas, kad Klaipėdos rajone pasiekėme teigiamų pokyčių visuomenės sveikatoje, vis daugiau žmonių naudodamiesi prevencinėmis priemonėmis išvengia mirtingumo, mes išsaugojame vis daugiau gyvybių ir žmonės ilgiau išlieka sveiki.
Sužinojau, kad mano kandidatūrą pasiūlė darbuotojai, džiaugiuosi, kad išpildau ir jų lūkesčius. Ačiū jiems už pasitikėjimą ir darbą komandoje.
– Ar jau išleidote premiją? Jei taip, kam skyrėte?
– Ne, dar neišleidau. Dalis lėšų bus skirta taupymui, dalis – sveikatos stiprinimui, taip pat asmeniniam kvalifikacijos kėlimui. Manau, svarbu yra nuolat investuoti į šias sritis, o svarbiausia – į žinias ir įgūdžius.

Pradžioje – skolintas stalas ir kėdė
– Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biurui vadovaujate jau nuo 2007 metų: per tą laiką kokius išskirtumėte tris didžiausius pasiekimus visuomenės sveikatos srityje?
– Atėjau dirbti į visiškai naują įstaigą, buvo tik skolintas stalas ir kėdė, asmeninis kompiuteris ir dalis darnaus kolektyvo. Teko kurti įstaigą su jos branduoliu, mokyklų visuomenės sveikatos specialistais ir diegti, inicijuoti pokyčius, nukreipiant veiklą į rezultatų siekimą. Man sunku įvardinti tik tris laimėjimus, bet galime pabandyti.
Pirmiausia pasiekėme, kad išvengiamas mirtingumas prevencinėmis priemonėmis sumažėjo 36 proc. Tai labai didžiulis pokytis, nors dar atsiliekame nuo kitų Europos šalių.
Antra, skirtumas tarp moterų ir vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2021 m. sumažėjo iki 7,8 m. nuo buvusių 11 metų.
Trečia, užtikriname galimybę beveik visiems vaikams mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje – tai viena iš sveikatos skirtumų mažinimo priemonių, įrodytų mokslininkų.
Jau net 16 savivaldybės mokyklų ir darželių tapo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis. 84 proc. vaikų mokosi sveikatą stiprinančiose mokyklose ir ugdomi darželiuose.
Paskutinė mokykla Gargždų „Kranto“ progimnazija tik šią savaitę gavo žinią, kad priimta į tinklą, o Plikių Ievos Labutytės mokyklai pratęsta narystė tinkle dar 5 metams. Tikimės, kad privatūs darželiai taip pat jungsis į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.

Vyrų miršta per daug
– Kokias matote didžiausias bėdas Klaipėdos rajone, kokie visuomenės sveikatos rodikliai yra prasčiausi?
– Dar per daug darbingo amžiaus žmonių miršta ir per anksti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, onkologinių ligų, serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Yra sprendimų vietoje, bet jų įgyvendinimui turime vis dar per mažai sveikatos sistemos pajėgumų. Kasmet turime kartu siekti išsaugoti 217 gyvybių. Taip pat per daug miršta vyrų. Kasmet mes galėtume išvengti 143 vyrų mirčių.
Nors mūsų rodikliai ir nėra labai blogi, bet turime pastebėti ir augančią problemą – vaikų elektroninių cigarečių rūkymą. Tokių vaikų skaičius didėja. 2020 m. kas šeštas vaikas buvo bent kartą rūkęs elektronines cigaretes ar naudojęs panašius elektroninius įtaisus rūkymui. 2020 m., palyginti su 2016 m., per paskutinius 12 mėnesių bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes ar naudojusiųjų panašius elektroninius įtaisus rūkymui, padaugėjo nuo 13,7 proc. iki 17,1 proc. (p<0,05) (Lietuvoje 2020 m. – 20,1 proc.).

Į darbą – su malonumu
– Kas Jus paskatino pasirinkti būtent sveikatos sritį? Nuo mažens traukė medicina?
– Taip, medicina traukė, tėvai ir močiutė sakydavo, kad „būsi daktarė“. Rinkdamasi specialybę vis dėlto priėmiau sprendimą stoti į visuomenės sveikatą, nes, kai mama parodė programos aprašymą, susidomėjau šiomis studijomis. Man pasirodė svarbu dirbti prevencinėje srityje. O kai pradėjau studijuoti Klaipėdos universitete ir išgirdau prof. Arnoldo Jurgučio, prof. Alos Baubinienės, prof. Algimanto Kirkučio, prof. Artūro Razbadausko paskaitų, supratau, kad esu savo rogėse ir noriu prisidėti prie geresnės, gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančios sveikatos sistemos kūrimo. Dėstytojai suteikė man taip būtinų žinių veiklai ir pasitikėjimo veikti. Puikus dėstytojas buvo ir prof. Mindaugas Stankūnas bakalauro studijose.
– Ar dabartinis darbas Jums teikia malonumą?
– Kasdien keliuosi su malonumu į darbą, o iš jo išeiti dar sunkiau, nes norisi padaryti kuo daugiau, įsigilinti į problemą, atrasti geriausią sprendimą. Taip tenka sutikti ir vieną iš svarbių žmonių vakare, kuris rūpinasi mūsų biuro švara.
Susitikimai su žmonėmis, kurie dalyvauja Visuomenės sveikatos biuro veiklose, jų nuoširdumas, aktyvumas ir specialistai, kuriuos sutinku, suteikia stimulo veikti ir dar labiau stengtis dėl visuomenės.

Nekenksmingo alkoholio kiekio nėra
– Esate vieno vadovėlio, dviejų metodinių rekomendacijų, daugiau nei 5 mokslinių straipsnių bendraautorė. Nuo 2017 m. – Nacionalinės sveikatos tarybos narė. Ko reikia, kad žmogus išsaugotų didžiausią turtą – sveikatą?
– Atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimo – nėra nekenksmingo alkoholio kiekio, visada yra maža rizika, o kokia rizika yra mums, galime sužinoti ir per vėlai. Nerūkyti, nieko netraukti į save ypač verslo pramonės naujų siūlomų pakaitalų.
Būkime protingi, įsiklausykime į specialistus. Žinoma, buvimas tarp žmonių, bendravimas su bendraminčiais, artimaisiais, pažįstamais gerina mūsų savijautą. Tinkamas miegas padeda įveikti ir kitus sunkumus. Kiekviena diena pradėta kaip nauja duoda žmogui jėgų ir džiaugsmo.
– Sakoma, kad batsiuvys lieka be batų, o ar Jums pačiai užtenka laiko pasirūpinti savo sveikata? Kokia Jūsų rutina: ką darote, kad jaustumėtės žvali ir sveika?
– Savo sveikata rūpinuosi nuolat. Kartais skiriu maksimalų dėmesį, kai norisi įdiegti naują įprotį gyvenime, kartais minimaliai. Svarbiausia tinkamas miego režimas ir žalingų įpročių neturėjimas. 60 proc. rajono gyventojų per paskutinius 12 mėnesių bandė keisti savo gyvenimo būdą ir tai yra labai gerai. 30 proc. keitė savo mitybą, 27 proc. tapo fiziškai aktyvesni, 14 proc. mažiau rūkė arba metė rūkyti, 20 proc. sumažino alkoholio vartojimo kiekius arba nustojo vartoti alkoholį.
Aš save priskiriu prie 62 proc. Klaipėdos rajono gyventojų, kurie savo gyvenimo kokybę vertina kaip gerą ir labai gerą ir jaučiasi laimingi ar labai laimingi. Man svarbu džiaugtis mažais kasdieniniais įvykiais, šeima, pasiekimais, žmonėmis, kolegomis, kurie yra šalia.
56 proc. gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą – aš savo sveikatą vertinu taip pat. Man artimas holistinis požiūris, kai sveikata – tai yra ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas, bet visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.
P. S. Pasibaigus Gargždų ligoninės vyr. gydytojo kadencijai Klaipėdos rajono savivaldybė buvo paskelbusi konkursą šioms pareigoms. Dalyvavo 4 pretendentai. Neoficialiais duomenimis, konkursą laimėjo Neringa Tarvydienė.

Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.