Centralizuotas šildymas Priekulėje – tik vizijose
Nors gyvename XXI amžiuje, Priekulės mieste iki šiol nėra centralizuoto šildymo. Yra gyvenančiųjų daugiabučiuose ir tempiančių malkas net į trečią aukštą. Žmonės šildosi kaip išmano – dažniausiai kietojo kuro krosnimis, randasi ir savavališkai įrengiamų sistemų, pristatytų sandėliukų ir pan. Nerimą kelia ir šaltuoju sezonu didėjanti oro tarša. Dalis gyventojų įprato prie tokios situacijos ir centralizuoto šildymo poreikio teigia nelabai ir jaučią, tačiau kitiems tai esą būtų išsigelbėjimas, kita gyvenimo kokybė.
Stato savavališkai
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė patikina, kad Priekulėje gyventojai šildosi individualiai, daugiausia – kietojo kuro krosnimis. „Žiemos sezono metu, kai gyventojai intensyviau pradeda šildyti savo namus, daugiausia problemų kelia mieste sklindantis kvapas, padidėjusi oro tarša“, – teigė seniūnė. Anot jos, miesto teritorijoje ne visi turi ir įteisintas malkines arba turimos yra mažos, todėl pristatyta savavališkų sandėliukų ant valstybinės žemės.
Susirūpinti skatina ir ne kartą dėl gyventojų kratomų pelenų konteineriuose kilę gaisrai. Priminsime, jog visai neseniai per vieną savaitę Priekulėje sudegė net du pusiau požeminių konteinerių maišai, tikėtina, nuo supiltų įkaitusių pelenų. Vieno tokio maišo kaina – 500 Eur! „Prašau gyventojų būti atidesnius ir tikiuosi, kad tokie atvejai nesikartos“, – viliasi D. Bliūdžiuvienė.
Ji pasakojo, kad taip pat sulaukia skundų dėl ant daugiabučių namų savavališkai įrengtų naujų sistemų, pavyzdžiui, oras-oras arba oras-vanduo skleidžiamo garso, vibracijos. „Bet kuriuo atveju noriu priminti gyventojams, kad savavališkai jų įrengti negalima – norint įrengti įrangą Priekulės miesto istorinio paveldo teritorijoje ant daugiabučių namų reikalingas projektas bei bendrasavininkių pritarimas“, – akcentavo pašnekovė.
Priekulės mieste registruotų gyventojų skaičius svyruoja nuo 1 500 iki 1 700.
Gyventojų poreikiai skiriasi
Priekuliškė Agota (vardas, pavardė redakcijai žinomi) sakė gyvenanti individualiame name, į katilą prieš porą metų investavo 6 000 Eur, kūrena anglimis, malkomis. „Esame dirbantys, tad toks šildymo būdas labai nepatogus, tenka valyti pelenus ir pan. Dabar nuotolinis ugdymas, norisi išeinant prišildyti namus vaikams. Jei būtų centralizuotas šildymas, žinoma, kad prisijungtume“, – kalbėjo pašnekovė.
Priekulės kultūros centras yra šildomas elektra, tačiau, kai prasideda šaltasis sezonas, kultūrininkai teigia iškart pajuntą poveikį, mat greit ateina tarša nuo besikūrenančiųjų kietuoju kuru. „Pastebime, kad visos ventiliacinės sistemos nusėtos smalkėmis, visos dangos tiesiog juoduoja“, – tvirtino kultūrininkai.
Priekulės I miesto seniūnaitijos seniūnaitė Inga Sausienė atkreipė dėmesį, kad Priekulės mieste niekada nebuvo centralizuoto šildymo: „Aišku, kai buvo vedamas dujotiekis Agluonėnų link, priekuliškiai tikėjosi, kad jis pasieks ir Priekulę. Tačiau taip neatsitiko, o dabar priekuliškiai, kiek kalbamės, centralizuoto šildymo poreikio nelabai ir jaučia.“ Anot I. Sausienės, kietojo kuro krosnių mažėja, daugiausia visi perėjo prie sistemų oras-oras ar oras-vanduo. „Juk buvo ir valstybės kompensacijos, kas suspėjo, jomis pasinaudojo. Dar vienas variantas – šildymas granulėmis. Žmonės prisitaikė ir priima individualius sprendimus dėl šildymo. Tačiau, aišku, reikia pripažinti, kad oro užterštumas iškart atėjus rudeniui juntamas, ypač kai kūrenama nekokybišku kuru, atraižomis ir pan.“, – pripažino seniūnaitė.
Rekomenduojame: Šilumos siurbliai oras-oras Vilniauskatilai.lt
Pareikalautų nemažų išlaidų
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Rapalienė informavo, kad buvo gautas Priekulės seniūnės siūlymas atlikti galimybių studiją dėl šildymo būdų parinkimo Priekulės miesto istorinio paveldo teritorijoje, siekiant parinkti aplinkai palankias bei inovatyvias šilumos energiją gaminančias sistemas. Siūlymą svarstė atsakingi skyriai. Tačiau tuo metu tokią paslaugą pirkti nebuvo galimybės.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas teigė, kad centralizuoto šildymo įrengimas Priekulėje, jo manymu, būtų pakankamai nepigus: „Kiekvienos investicijos turi būti pagrįstos, ne išimtis ir šios. Reikia įvertinti keletą aspektų, pavyzdžiui, poreikį, įrengimo kaštus, galimų vartotojų skaičių, kurie naudotųsi centralizuotu šildymu. Šiuo atveju akivaizdu, kad procesas būtų ilgas, sudėtingas ir pareikalautų nemažų išlaidų.“
A. Bogdanovas kalbėjo, jog suprantama, kad centralizuotas šildymas yra patogesnis, tačiau yra ir kita pusė – kaina, kuri tenkina ne visus. „Prieš šildymo sezoną ir jo metu nuolat matome kainų lyginimus įvairiuose miestuose, taip pat ir diskusijas, kodėl viename aukšte ar bute šilčiau, kitame – vėsiau. Tad galbūt situaciją padėtų spręsti individualūs sprendimai, kurių šiuo metu itin daug, ne tik kietojo kuro katilai. Tačiau čia reikalinga ir pačių gyventojų bei pastatų administratorių iniciatyva“, – pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Jis informavo, kad šiuo metu orientuojamasi ir į kitus svarbius klausimus, pavyzdžiui, kelių infrastruktūros. Skiriamos nemažos investicijos gerinti susisiekimą Priekulėje. Kad ir Klaipėdos gatvės rekonstrukcija. „Šis projektas vienas didžiausių rajone. Tam skirta kiek daugiau nei keturi milijonai eurų. Ir iš tikro džiugu, kad gatvės rekonstrukcija sparčiai juda į priekį“, – atkreipė dėmesį Administracijos vadovas A. Bogdanovas.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
