Dingusi elektra – ne priežastis dirbti naktį
Sugadinti vakaro planus, neišsimiegojus, neišsimaudžius išeiti į darbą gali priversti… sutrikęs elektros tiekimas. Kai ramų pirmadienio vakarą staiga dingo elektra, pirma mintis, jog tai tik laikina, nes lauke nei audros, nei krušos. Paprastai tik siaučiant stichijoms arčiau žvakę ir prožektorių pasidedi, jeigu kartais liktum tamsoje.
Netrukus gauta žinutė telefonu iš „Lesto“ nuramina, jog įvykęs gedimas bus pašalintas iki vidurnakčio. Valio! Vadinasi, jie žino, kad sėdžiu be elektros.
Deja. Vidurnaktis praeina, o elektros kaip nėra, taip nėra. Keletą kartų patikrinu saugiklius – viskas tvarkoj. Širdį pradeda skaudėti pirmiausia dėl žuvyčių akvariume. Kaip jos ten be deguonies? O kai prisimeni, jog po truputį kyla temperatūra šaldiklyje, išvis norisi verkti. Keturi stalčiai pilni. Atšyla uogos, grybai, dvi antys, triušis, plekšnės, stintos, kalmarai ir dar daug visokių gėrybių. Ir šaldytuvo lentynos pilnos maisto.
Kankina klausimas, kada gi įjungs elektrą? Nors už lango gili naktis, miego prisišaukti neišeina. Galiausiai prisiminusi „Lesto“ numerį skambinu, gal išgirsiu ką paguodžiančio. Numeriu 1802 atsiliepęs vyriškis pradeda teirautis, iš kur aš, ar jau užregistravau gedimą? Kam man registruoti, jeigu gavau dar vakare iš jų pranešimą telefonu? Nesuprantu, kam tada išvis informuoti klientą, jeigu vis tiek reikia pačiam skambinti?
Kitas klausimas dar linksmesnis: „Ar tik jūsų name nėra elektros, ar ir pas kaimynus?“ Iš kur man žinoti pirmą valandą nakties, ar kaimynai miega, ar sėdi tamsoje ir laukia? Gal pašūkauti pro langą? Dar vyriškas balsas pasiteirauja, ar nė karto nebuvo nors trumpam įsijungusi elektra ir praneša, jog informavo dispečerį apie mano skambutį. Laukiu toliau.
Laukiu, rytas aušta, o elektros vis dar nėra. Nepatogu trukdyti, bet vėl skambinu, nors telefonas jau klaksi – jam irgi verkiant reikia elektros. Čia jau greitakalbe moteriškas balsas informuoja, jog mano skambutis jau užregistruotas, tačiau gedimą linijoje sutaisys galbūt iki 14 val., nes dirbti 10 kV linijoje galima tik šviesoje. Bet išaušo jau senokai! Negi nuo vakaro, kol sutemo, ir iš pat ankstaus ryto nebuvo galima sutvarkyti? O gal niekas dar ir netvarkė, laukė, kol prasidės nauja darbo diena? Kiek ten tų darbuotojų belikę.
Lįsti po lediniu vandeniu nesiryžau, tad keliauju į darbą ir be dušo, ir be rytinės kavos. Žinoma, tai tik smulkmenos. Einu ir galvoju, ką rasiu grįžusi po darbo? Kas man kompensuos patirtus nuostolius, kas įvertins, kiek vertos mano žuvytės akvariume, kiek šaldytuvo ir šaldiklio turinys? Apie moralinę žalą nėra ko ir kalbėti – kam ji rūpi? Aš – tik elektros vartotojas, privalantis laiku sumokėti mokesčius. Ir tokių kaip aš Gargžduose šią naktį turbūt buvo daug.
Internetinėje „Lesto“ svetainėje ryte neradau jokio pranešimo gyventojams apie įvykusį gedimą ar prašymo formos nuostoliams kompensuoti, tik apie jų planus, strategijas, projektus… Lyg man jie šiandien turėtų rūpėti labiausiai.
