Drevernos bendruomenės namuose – pažintis su gintaru

R. Jaurienė: „Pas mus apsilankiusieji gali ne tik paliesti gintarą, bet ir paragauti gintaro arbatos, degustuoti gintaro trauktinę.“

Daugiafunkciai Drevernos bendruomenės namai veikia nuo vasaros, nors oficialių įkurtuvių nebuvo. Nėra ir iškabos, bylojančios apie veiklą. Įgyvendinant projektą, buvo planuota įkurti edukacines gintaro dirbtuves ir laisvalaikio paslaugų centrą. Tačiau daugiafunkciuose bendruomenės namuose – tik viena veikla: vyksta edukacinės programos, supažindinančios su gintaru.

Vieni iš pirmųjų renovuotuose Drevernos bendruomenės namuose vasarą apsilankė nacionalinės televizijos ekspedicijos dalyviai. Žiemą pažiūrėję transliuotą reportažą žmonės susidomėjo čia rengiamomis edukacinėmis programomis apie gintarą.

Rajono Savivaldybė pagal panaudos sutartį Drevernos bendruomenei išnuomojo iš sovietmečio likusius pastatus – buvusį sandėlį ir katilinę. Per Vietos veiklos grupę „Leader“ programą gavus paramą – 450 tūkst. litų, Savivaldybei parėmus 50 tūkst., prasidėjo vieno pastato remontas. „Sudėtinga buvo baigti projektą – nebeužteko pinigų įrengti laisvalaikio paslaugų centrą“, – pasakojo Renata Jaurienė, pernai gruodį išrinkta bendruomenės pirmininkė vietoj atsistatydinusiojo.

Atgaivintame pastate – jauki salė, kabinetas, gintaro apdirbimo patalpa su įranga, yra sanitariniai mazgai. „Reikia sutvarkyti aplinką – nugriauti šalia stūksančią irstančią katilinę, kuri kelia pavojų. Tačiau bendruomenė neturi pinigų – prašėme Savivaldybę padėti“, – kalbėjo R. Jaurienė.

Suremontuotose jaukiose patalpose vyksta edukacinės gintaro programos. „Aš sugalvojau jas, pradėjusi su gintaro gaminiais dalyvauti mugėse. Bendraudama su žmonėmis supratau, kad jiems reikia daugiau informacijos apie gintarą, jo istoriją, apdirbimą, – kalbėjo R. Jaurienė, gintaro apdirbėja tautodailininkė. – Kelerius metus buvau mobili edukatorė – susikrovusi į krepšį programoms reikalingus daiktus, keliavau į mokyklas, muziejus. Tuomet pagalvojau apie bendruomenės namus, kad juose būtų gintaro dirbtuvės.“

Dabar viską turi vietoje: įrangą vaizdinei medžiagai demonstruoti, gintarą, jo apdirbimo įrangą. Tik žmonėms reikia čia atvykti.

Atvykusieji pirmiausia įkvepia aitraus gintaro skleidžiamo sakų aromato. Pasak R. Jaurienės, šis kvapas primena bažnyčią, nes kadaise ten buvo smilkoma gintaro dulkėmis. „Vienos iš apeiginių dalių tikslas buvo dezinfekuoti orą viešojoje erdvėje, – teigė pašnekovė. – Gintaro deginimo ritualui kalvis mums pagamino fakelą.“ Ji prisiminė, kad vaikystėje močiutė smilkstančiu gintaru bandė gydyti skaudančią ausį.

Lankytojai turi galimybę ne tik paliesti gintarą, susipažinti su jo spalvomis, bet ir paragauti gintaro arbatos arba gintaro trauktinės. Pasirinkus šią programą, asmeniui 1 valanda kainuoja 4,5 Eur.

Be to, galima atsinešus savo gintaro pasigaminti papuošalą – padės Renata arba jos vyras Valdas. Pasak R. Jaurienės, lankytojai domisi gintaro gavyba, istorija, jo savybėmis, kaip atskirti gintarą nuo akmens, stiklo ar plastmasės. „Bet paleista antis, kad čia gintaro muziejus“, – šyptelėjo pašnekovė.

Tautodailininkė pasakojo, jog čia dirba abu su vyru, gintaro apdirbėju. „Uždirbti pinigai pervedami į bendruomenės sąskaitą, iš jų išlaikomas bendruomenės pastatas: reikia šildyti, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektrą“, – sakė ji.

Ir ko betrūksta Drevernoje, kad pritrauktų turistus? Veikia edukacinės gintaro dirbtuvės, yra uostelis, muziejus, renovuoti kultūros namai, už kelių kilometrų – jėgos aitvarų mėgėjų, buriuotojų rojus…