Dvasiniai ieškojimai – net Himalajų olose ir Andų sniegynuose
„Kažkada kiekvieną rytą pabudęs galvodavau „o ne, dar viena diena!“, o dabar man – visos dienos kaip šventė! Kiekviena akimirka yra dovana, vertingesnė už namus, mašinas ar kitus materialinius dalykus. Siekiu padėti žmonėms pažinti save, sugrįžti į savo vidinę pilnatvę, ramybę, meilę. Vedu jogos užsiėmimus įvairiose pasaulio šalyse, netgi Peru. Šiuo metu žiniomis dalijuosi ir su klaipėdiečiais. Žmonių pokytis įprasmina mano gyvenimą“, – užtikrintai kalbėjo jogos mokytojas M. Jacikas. Apie jo vedamus kursus informaciją galite rasti feisbuke įvedę puslapį „Ripped Yogi“.
Vidinė ramybė bei pilnatvė – kone kiekvieno žmogaus siekiamybė. Mantui Jacikui (Dolamai) tai virto realybe po 9 metų intensyvių dvasinių ieškojimų Indijoje, Nepale, Šveicarijoje bei Pietų Amerikoje, Himalajų olose bei Amazonės džiunglėse.
9 metai: nuo kančios iki vidinės ramybės
Joga M. Jacikui pakeitė gyvenimą. Ją pašnekovas atrado sunkiausiais savo gyvenimo metais, kuomet galvoje šmėžavo net savižudybės šešėlis. Kamuojamas dvasinių išgyvenimų, būdamas 18 metų, jis nusprendė išlipti iš savo komforto zonos ir apsigyveno miške. „Nebuvau tikras, ar atskiriu nakties sapną nuo dienos realybės. Kai situacija tapo sunkiai valdoma, tiesiog išėjau į mišką. Jaučiau, kad gamta man padeda. Kiekvieną kartą, kai apkabindavau medį, jutau tarsi jis iš manęs paimtų dalį skausmo, širdgėlos, beprotybės“, – prisiminė vyras. Gamtos prieglobstyje jis išmoko kontroliuoti savo mintis ir dar pats to nesuvokdamas pradėjo praktikuoti jogą ir meditaciją.
Dvasiniai jogo ieškojimai tęsėsi devynerius metus. Po gyvenimo miške sekė klajonės Himalajų olose bei vienuolynuose, net Pietų Amerikos snieguotuose kalnuose bei Amazonės džiunglėse. Dažniausiai M. Jacikas vidiniams ieškojimams skiria trumpus 1–2 savaičių atsiskyrimus. Šį laikotarpį jis medituoja, užsiima įvairiomis jogos praktikomis. Pašnekovas pabrėžė, kad šie atsiskyrimai – ne iškylos gamtoje, o sunkus darbas su savimi. Mat tuo metu vyksta vidinės transformacijos, balansavimas tarp skausmo, ašarų ir pilnatvės, susidūrimas su baimėmis.
Gerina gyvenimo kokybę
Dolama pastebėjo, kad žmonės dažniausiai klaidingai supranta, kas yra joga. M. Jacikas įsitikinęs, kad joga – tai ne kūno sukinėjimas į nepatogias padėtis ar stovėjimas ant galvos. Joga – tai mokslas, skirtas savęs pažinimui. „Ji praplečia mūsų galimybes, kad duotume pasauliui geriausia, ką galime, ir atsigręžtume į Dievą ir visatos esybę“, – akcentavo pašnekovas. Jis kalbėjo, kad pasinerti į šią dvasinę praktiką reikia laiko. Pasak M. Jaciko pasirinkimas į gyvenimo kasdienybę įsileisti jogą bus teisingas tik tuomet, kai duos rezultatų. Jogos mokytojas pastebi, kad dauguma žmonių vien skaito knygas apie meditacijas ir lanko seminarą po seminaro, bet patys nieko nedaro. Jie tik gaišina savo laiką, energiją ir pinigus. Pokyčiui neužtenka kalbų, reikia nuolatinių praktikų. „Juk mokykloje matematikos irgi neišmokome per vieną dieną. Tam skyrėme laiko. O kiek jo skiriame, kad perprastume save? Sudėtingą savo kūną ir mintis? Dažniausiai žmonės uždavus šį klausimą tyli“, – apgailestavo pašnekovas.
M. Jacikas pasakojo, kad joga žmonėms padeda išmokti taisyklingai kvėpuoti. Anot jo, tai priešnuodis depresijai, baimėms, stresui ar priklausomybėms. „Jauties blogai? Vietoje to, kad rūkytum cigaretę, giliai pakvėpuok 10 minučių. Galbūt nepatiks, bet po to jausies visai kitaip – tarsi perkrovęs savo vidinę bateriją. Net darbas bus efektyvesnis, nes smegenys iškart pasisavins 25 proc. deguonies“, – patarė jogos mokytojas. Taip pat jis akcentavo, kad dvasinės praktikos – puikus atsipalaidavimo būdas, gerinantis miego kokybę ir teikiantis energijos per dieną.
Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
