Gargždiškis paukščių stebėtojas: žiemą mūsų apylinkėse galima pamatyti apie 30 rūšių sparnuočių

Pomėgis
29 sausio, 2026
0

R. ALŠAUSKO asmeninio archyvo nuotr.: „Kuosa, kovas, pilkoji varna, naminis žvirblis, didžioji zylė, mėlynoji zylė, ilgauodegė zylė, paprastoji pilkoji zylė, kėkštas, bukutis, miškinis liputis, juodagalvė sniegena, naminė pelėda, vidutinis margasis genys, didysis margasis genys, vištvanagis, paukštvanagis, sidabrinis kiras (mieste), paprastasis kiras (už miesto), rudagalvis kiras (prie jūros), svilikas, šarka, naminis karvelis, pietinis purplelis, kranklys, smilginis strazdas, kėkštas, paprastasis kikilis, juodasis strazdas, žaliukė, suopis (paprastasis), klykuolė, didysis dančiasnapis, tulžys, pilkasis garnys“, – R. Alšauskas vardijo paukščius, kuriuos šiuo metu galima pamatyti Gargžduose ir miesto apylinkėse.

Stebėti į lesyklėles atskrendančius paukščius mėgsta ne tik vaikai. Tačiau Gargžduose su šeima nuo 2008 metų apsigyvenusiam Rimvydui Alšauskui to per maža. Gamtą vaikystėje pamėgęs Rimvydas puikiai pažįsta ne tik Dzūkijos, kur pas senelius leido vasaras, miškus, bet ir kitų Lietuvos regionų, nes jo pomėgis – stebėti ir fotografuoti paukščius.
Prieš porą metų Gargždų autobusų stotyje Rimvydas surengė paukščių fotografijų parodą „Sparnuotas šypsnys“. „Šiuo metu dalinuosi nuotraukomis socialiniuose tinkluose, dažniausiai „Facebook“ platformoje Breathing the Earth vardu. Ten galite stebėti mano įžvalgas ir stebėjimus“, – sakė Rimvydas, paklaustas, ar jau ruošiasi kitai parodai.
Lietuvos ornitologų draugija šį sausį jau 60 kartą pakvietė paukščių stebėtojus dalyvauti žiemojančių vandens paukščių apskaitoje, kurioje yra dalyvavęs ir Rimvydas. Draugijos platformoje „Klubas 250“ skelbiama, kada ir kur pastebėti vienos ar kitos rūšies paukščiai, o per metus paukščių stebėtojas užfiksuoja apie 250 rūšių. Būna, kad pirmiausia paukštį išgirsta, o pagal jo čirškėjimą, čiulbėjimą ar giesmelę pamato ir „atlikėją“. Į mišką nuo pavasario Rimvydas dažnai išsiruošia anksti ryte, apie penktą valandą ir iki darbo pradžios mėgaujasi stebėdamas paukščius. Tačiau ypač įdomu miške esą naktį.
„Nuostabios Gargždų apylinkės: Minija, miesto parkas, karjerai, senesni miškai. Šiuo metu, kai, atrodo, mažai paukščių, Gargždų parke ir apylinkėse išgirsti ir pamatyti galima apie 30 rūšių, vasarą – apie 70 rūšių. O tokie reti, pavyzdžiui, mažieji baubliai slapstosi nendrynuose karjeruose prie vandens bokšto, mažieji apuokai peri miškeliuose nuo vandens bokšto iki Dovilų, – susižavėjęs pasakojo R. Alšauskas. – Gargždų parke dideliuose inkiluose peri dančiasnapiai, klykuolės, nes netoli teka Minija.“
O pamatyti Gargždų parko įžymybę naminę pelėdą, ruošdamas televizijos laidą „Gamtininko užrašai“ apie šiuos paukščius, norėjo ir gamtininkas Marius Čepulis, kai lankėsi Gargždų „Kranto“ progimnazijoje, tačiau tąkart ji nepasirodė. Rimvydas, pirmą kartą išvydęs šią pelėdą tarp medžio šakų, rado ir uoksą, kur ji peri. Pasak jo, parke esanti užfiksuota ir dar viena pelėda, o sename miške už Dovilų pavyko pamatyti retesnę žvirblinę pelėdą, tačiau balinės pelėdos, kuri laikosi arčiau drėgnų vietų, dar neteko.
„Gargždų parke pastebėjau dvi genių rūšis. Ar žinote, kad kai kurie geniai kasmet medžio kamiene kalasi naują uoksą, o senose įsikuria kitų rūšių paukščiai, ir taip medis tampa sparnuočių daugiabučiu?“ – šypsojosi Rimvydas, pasvarstantis apie edukacijas, žygius gamtoje, kuriais norėtų sudominti įvairaus amžiaus vaikus, norinčius stebėti paukščius.
Laima ŠVEISTRYTĖ