Gimnazistai svarstė: tolerancija žiniasklaidoje – misija įmanoma?
„Viešąją nuomonę formuojanti žiniasklaida privalo prisiimti atsakomybę už tolerancijos pažeidžiamoms socialinėms grupėms ugdymą. Dėl didesnių reitingų ir tiražų nepaminti Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso bei kitų teisės aktų“, – prie bendros išvados priėjo abiturientai, per klasės valandėlę diskutavę su Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ žurnaliste A. Adomaite.
Jei romas, tai būtinai čigonas ir vagis; jei homoseksualas, tai iškrypėlis; jei pabėgėlis, tai persona non grata – šios žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose nepagrįstai klijuojamos etiketės apsunkina socialiai pažeidžiamų grupių integraciją į visuomenę, jų tapsmą visavertėmis asmenybėmis.
Apie toleranciją žiniasklaidoje praėjusią savaitę diskutavo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos dvyliktokai, jiems pamoką vedė ir konkrečiais pavyzdžiais grįsta patirtimi dalijosi Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ korespondentė Agnė Adomaitė.
Liūdina tendencingos antraštės
Anksčiau tolerancijos žiniasklaidoje tema dažniausiai apsiribodavo pakantumu kitų religijų šalininkams. Tačiau dabar šios temos spektras žymiai platesnis. Dėmesio centre atsidūrė tautinių mažumų atstovai, kitos lytinės orientacijos asmenys, paskutiniu metu nuolat linksniuojami buvo ir pabėgėliai.
„Su abiturientais analizavome visuomenės informavimo priemonėse pateikiamą informaciją. Mūsų rajono žiniasklaida yra labai tolerantiška, tačiau to nepasakysi apie nacionalinę spaudą, komercines televizijas, ypač internetą. „Motina – lesbietė, broliai – gėjai“ – šviečia tokios antraštės, kurios liudija, jog žiniasklaida formuoja neigiamą požiūrį kitos seksualinės orientacijos asmenų atžvilgiu. Žinoma, yra ir gražių pavyzdžių“, – teigė gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Vidas Vaitkus.
18 m. abiturientas Tadas Stanislovas Šliuoža sakė pats esąs tolerantiškas žmogus visais atžvilgiais, tad supratingumo, pakantumo kitaip mąstantiems, atrodantiems, besielgiantiems individams tikisi ir iš viešąją nuomonę formuojančios spaudos. „Tačiau kad ir kiek yra pasistūmėta į priekį, vis dar atsiliekame nuo Vakarų Europos“, – įsitikinęs jis.
Rajoninė spauda išsiskiria
Lietuvoje veikia Nacionalinis socialinės integracijos institutas, kuris organizuoja kursus profesionaliems žurnalistams, jie yra mokomi atspindėti aktualijas spaudoje, televizijoje, radijuje, internete ir nepažeisti visuomenės jautriausių grupių interesų. „Ne vienas „Bangos“ žurnalistas jau dalyvavo šiuose mokymuose (aš taip pat), tad rajono laikraštyje „Banga“ tolerancijos ribos yra labai plačios. Problema ta, kad dabar žurnalistais vadinasi net nebaigusieji žurnalistikos studijų, tad tolerancijos aktualija jiems tiesiog nerūpi. Dažniausiai vos rašyti pramokusiam „žurnalistui“ pirmoje vietoje yra žiniasklaidos priemonės reitingai, o etika, tolerancija grimzta užmarštin. Taip randasi vis daugiau skandalingų antraščių, savižudybių, smurto, automobilių avarijų temų. Prisidengiama viešuoju interesu, „ketvirtosios valdžios“ funkcijomis, tačiau iš esmės neretai siekiama vienintelio minėto tikslo – didesnės auditorijos. Šiame kontekste išsiskiria rajoninė spauda, kurioje, skirtingai nei nacionalinėje, didžioji dalis turinio yra teigiamos naujienos, iniciatyvos“, – kalbėjo A. Adomaitė.
Klaipėdos rajone homoseksualų, kitos rasės ar tautybės žmonių tolerancijos tema nėra labai aktuali. Žymiai opesnis kitos nuomonės toleravimo klausimas. Pakantumą kito nuomonei, kritikai (už kurią Lietuvoje persekioti yra draudžiama!) „Banga“ daugiausia atskleidžia kiekvieną trečiadienį publikuojamame skaitytojų puslapyje, kur spausdinamos jų mintys, nuomonės ir pan. „Kad ir mažais žingsneliais, tačiau tolerancijos žiniasklaidoje daugėja, juolab kad žmonės vis daugiau keliauja, Vakarų Europa yra atvira“, – svarstė abiturientė Brigita Mikulskytė.
Agota BENDORAUSKIENĖ