Kitų gyvybes gelbėjęs pats neišsigelbėjo

Siaučiant negailestingai pandemijai griūva žmonių gyvenimo planai, lūkesčiai, viltys. Sekmadienį po netikėtai užklupusios sunkios ligos užgeso žinomo gydytojo, gargždiškio, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario, Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininko Alberto Albertjano (54 m.) gyvybė. Liūdna žinia akimirksniu apskriejo nacionalinę, vietinę žiniasklaidą, pasipylė užuojautų jūra. Kad ir kokia skaudi netektis, sakoma, jog žmogus visada išliks gyvas prisiminimuose. „Banga“ teiravosi, koks a. a. A. Albertjanas liko bičiulių, kolegų, bendražygių, kaimynų akyse.

Atsidavęs medicinai
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė prisimena Alberto, kaip mediko, karjeros pradžią. „Jis Gargždų ligoninėje dirbo anesteziologu-reanimatologu. Tai buvo atsidavęs medicinai, labai mėgstantis savo darbą žmogus. Jis ypatingai domėjosi savo specialybe, nuolat gilindavo žinias. Būtent Albertas atidarė Gargždų ligoninėje pirmąją vadinamąją Skausmo kliniką, jai vadovavo. Tokia klinika pas mus buvo pirmoji visame regione“, – prisimena V. Ruškienė. Anot jos, reformavus Gargždų ligoninę, A. Albertjanas išvyko dirbti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes čia, uždarius Reanimaciją, nebeliko perspektyvų. Žmona Naira Gargždų ligoninėje dirbo radiologe, tačiau vėliau taip pat išvyko dirbti į uostamiestį.

V. Ruškienė akcentavo, kad Albertas buvo ne tik profesionalus gydytojas, bet ir geros dūšios, žmones mylintis kolega. Visada buvo galima kreiptis patarimo, konsultuotis. Be to, tai buvo kolega, vienijantis kolektyvą: „Tais laikais dar vykdavo kalėdiniai, naujametiniai vakarėliai, tai Albertas buvo jų iniciatorius, organizatorius. Be to, gabus muzikas, grojo smuiku. Kolegos jį labai mėgo. Tai atsidavęs darbui, šeimai žmogus. Pacientai jį labai vertindavo.“
A. Albertjanas buvo Klaipėdos universitetinės ligoninės Skausmo skyriaus vedėjas. Vėliau įkūrė ir vadovavo privačioms klinikoms Klaipėdoje bei Vilniuje, taikė ozono terapijos gydymo metodą.

Pasaulio žmogus
A. Albertjanas buvo aktyvus visuomenininkas, dalyvavo politinėje veikloje. Jis buvo išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą 2002–2007 metų kadencijai. Per 2019-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimus Liberalų sąjūdis iškovojo 4 mandatus, o ketvertuke buvęs Justas Ruškys pradžioje tapo Administracijos direktoriaus pavaduotoju, vėliau – Administracijos direktoriumi, tad sąrašas pasislinko ir Tarybos nariu tapo A. Albertjanas. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio priešrinkiminiame sąraše jis buvo 10 vietoje, tačiau po reitingavimo liko penktoje. Žmonės juo pasitikėjo, norėjo kad gydytojas atstovautų jų interesams. Jis buvo rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Vicemerė Audronė Balnionienė „Bangai“ atvirai sako net nebeprisimenanti, kada jų keliai susikirto. Anot jos, pirmiausia Albertas į jos gyvenimą atėjo būtent kaip visuomenininkas, kultūrininkas, gydytojas, kuris ne kartą padėjo. „Daug mano visuomeninės veiklos anksčiau vykdavo Klaipėdoje, tada ir susitikome. Tik vėliau sujungė ir politinė veikla rajone. Tai nepaprastas žmogus. Visada sakydavau, kad tau, Albertai, kiekvienais metais galima skirti nominaciją metų šypsena“, – nostalgiškai prisiminė A. Balnionienė. Ji akcentavo, kad A. Albertjanas buvo pasaulio žmogus, turėjęs tvirtą vidinę ašį, tad bet kurioje srityje gebėjo daryti įžvalgas. „Maža to, jis gebėdavo savo įžvalgas pateikti labai diplomatiškai, nepriklausomai nuo to, kad tos įžvalgos gal ir ne visada būdavo priimtinos. Tačiau jis visada išreikšdavo savo nuomonę per tokį mikropozityvą. Albertas aistringai „sirgo“ už rajoną, jam ne tas pats, kaip sveikatos reforma paveiks gydymo įstaigas, jam ne tas pats, kokia gatvė bus asfaltuojama, kokiai švietimo įstaigai reikia remonto ir t. t. Tai apsiskaitęs, daug pasaulio matęs žmogus, kuris galėjo lyginti situacijas ne tik nuo Vilniaus iki Armėnijos, bet ir nuo Niujorko iki Londono ir pan.“, – įsitikinusi Alberto bendražygė A. Balnionienė. Ji atvirai sakė, kad netekus bičiulio širdis plyšta į gabalus: „Jis už mane savaite jaunesnis. Turėjome Mergelių (pagal Zodiako ženklą) ratą, kuriame dabar atsirado didžiulė skylė“, – susigraudinusi užbaigė politikė.

Vertinamas politikas
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas „Bangai“ sakė, kad su A. Albertjanu buvo labai seniai pažįstami. „Buvau ir kitose politinėse partijose, ir pozicijoje, ir opozicijoje… Asmeniškai nemažai bendravome, kalbėjome. Tai labai šviesus žmogus. Juk nori ar nenori vienas žmogus labiau priimtinas, kitas mažiau. Tai Albertas buvo vienas iš tokių, kurį visada sutikti malonu. Prisipažinsiu, kažkuriuose rinkimuose kalbinau jį ir pas mus į politinę partiją, nes labai norėjosi tokių žmonių komandoje. Jų reikia Taryboje“, – sakė B. Markauskas. Anot jo, politika yra viena, o gyvenimas kita. Su Albertu jie buvo geri draugai, bičiuliai, tarpusavio auros sutapo. „Tai buvo savo įsitikinimus ginantis žmogus, viskas tvarkoje, tie mūsų įsitikinimai nesiskyrė. Didelė netektis, labai gaila“, – kalbėjo rajono vadovas.
A. Albertjanui mirus Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje lieka laisvas mandatas. Neaišku, kas jį užims. Liberalų sąjūdžio sąraše po A. Albertjano rikiavosi Aivaras Vasylius, Rekvita Bagdonienė, Algirdas Žemgulis.

Draugiškas kaimynas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė A. Albertjaną pažinojo ne tik kaip Tarybos narį, bet ir kaip kaimyną. „Gyvename Kulių kaime, jis viename gatvės gale, mes – kitame. „Kadangi pati mėgstu pėsčiomis pasivaikščioti pėsčiųjų taku palei Dovilų karjerus, tai dažnai čia sutikdavau ir Albertą su ausinėmis ausyse. Jis buvo sportiškas, save prisižiūrintis vyras. Matydavau jį žingsniuojantį sparčiu žingsniu į Dovilus“, – prisimena L. Piaulokaitė-Motuzienė. Ją labiausiai žavėjo Alberto pasakojimai apie jo gimtąją Armėniją, ryšį su gamta, protėvius, senelį, tėvą. „Jis galėjo valandų valandas pasakoti, kaip senelis rinko žoles ir gydė sužeistus, sergančius. Jam tai buvo kažkas… Kaip supratau, rinktis mediciną jį paskatino būtent senelio pavyzdys“, – kalbėjo pašnekovė. Su Albertu jai tekdavo susitikti ir per organizuojamus protų mūšius, kur jis ateidavo su dukra.
Paskutiniu metu L. Piaulokaitė-Motuzienė jį labiau pažinojo kaip Tarybos narį. „Tai padorus žmogus su tvirtomis vertybėmis. Jis padėjo labai daug žmonių, niekada neatsisakė pakonsultuoti. Netekome žmogaus iš didžiosios raidės. Taryboje trūks jo sąžinės balso, padorumo, taip pat trūks nuostabaus gydytojo, kaimyno“, – liūdesio neslėpė L. Piaulokaitė-Motuzienė.

Rūpestingas tėtis
A. Albertjanas buvo Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ pirmininkas. Jo pastangomis Lietuvos gyventojai turėjo galimybę susipažinti su neįtikėtinu Armėnijos paveldu, jos kultūra, tradicijomis, istorija. Jis mylėjo Lietuvą, kurioje gyveno, ir tuo pačiu nė akimirkai nepamiršo savo etninės Tėvynės Armėnijos.
Gyvendamas Gargžduose Albertas su žmona Naira užaugino tris dukteris – Kristiną, Anį ir Mariamą. Dvi baigė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją, jaunėlė mokosi Klaipėdos licėjuje. Kristinos buvusi auklėtoja pedagogė Ilma Agajan „Bangai“ sakė, kad tai buvo labai rūpestingas, mylintis, šeimai atsidavęs tėtis, kuris dukroms buvo autoritetas. „A. Albertjanas dukras visada skatindavo labai gerai mokytis, tačiau kartu užsiimti ir aktyvia popamokine veikla, vystyti gebėjimus įvairiose srityse, mokytis užsienio kalbų, plėsti akiratį. Jis pats juk puikiai grojo smuiku, auklėjo savo pavyzdžiu. Visos trys dukterys labai protingos ir talentingos, mes bendravome šeimomis, todėl netektis labai skaudi“, – atvirai sakė I. Agajan.

Šviesaus atminimo Alberto Albertjano našlė Naira socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad atsisveikinimas su velioniu vyks penktadienį nuo 11.00 iki 21.00 val., šv. Mišios – 18.00 val., Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4, Klaipėda).
Laidotuvės vyks Gargždų miesto kapinių kolumbariume gruodžio 19 d. 11.00 val.
Dėl atliekamos kremacijos prašoma nenešti vainikų ir apsiriboti gėlėmis.

Agnė ADOMAITĖ