Klaipėdos universiteto ligoninė žengia realių pokyčių link
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę. Tai yra aktualu ir Klaipėdos rajono gyventojams, kurie dažnai naudojasi antrinio ar tretinio lygio paslaugomis Klaipėdoje.
Paslaugos – vienoje vietoje
Iki rugsėjo planuojama pagaliau realiai sujungti iki šiol vis dar atskirai veikusius KUL filialus – Klaipėdos ligoninę, Jūrininkų ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Čia dirbantys medicinos profesionalai tikslingai telkiami į 18 specializuotų klinikų ir 4 centrus.
„Paslaugos nesidubliuos ir bus teikiamos bei vystomos tik vienoje stiprioje klinikoje. Čia specialistai pacientui suteiks visą reikalingą pagalbą – nuo prevencinių programų, diagnozės iki šiuolaikinius standartus atitinkančio kompleksinio gydymo. Žmonėms nebereiks blaškytis ir nerimauti, kur reikėtų kreiptis dėl tolimesnės gydymo eigos“, – kalbėjo KUL generalinio direktoriaus laikinasis pavaduotojas medicinai ir slaugai dr. G. Virketis.
Ligoninėje veiks Moters ir vaiko, Infekcinių ir odos ligų, Radiologijos, Onkologijos ir hematologijos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Psichiatrijos, Skubios medicinos, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo, Ortopedijos ir traumatologijos, Akių, galvos ir kaklo, Chirurgijos, Širdies chirurgijos ir kraujagyslių ligų, Kardiologijos, Reabilitacijos, Vidaus ligų, Nefrourologijos, Neurologijos, Neurochirurgijos klinikos. Tikslingas paslaugas teiks Laboratorinės medicinos ir kraujo banko, Patologijos, Medicininės genetikos, Ambulatorinių paslaugų centrai.
Gydytojų neslėgs administracinė našta
KUL diegiama visiškai nauja klinikos valdymo struktūra. Pagrindinė naujovė – jai vadovaus klinikos vadovas, vadybininkas-administratorius ir vyresnysis slaugytojas, skyriuose nebeliks vedėjų.
„Visi gydytojai taps lygiaverčiais partneriais gydymo procese. Ligoninės skyriuose nebeliks hierarchinės struktūros – ją keisime į bendradarbiavimo kultūrą. Tikime, kad šis pokytis specialistams leis dar labiau atskleisti ir išnaudoti savo potencialą, svarbų teikiant gydymo paslaugas pacientams“, – permainų pranašumus vardijo KUL vadovas A. Šimaitis.
Pasak jo, KUL, siekdama, kad gydytojai daugiau laiko bei dėmesio galėtų skirti klinikiniam darbui ir pacientui, imasi novatoriškų pokyčių. Kiekvienoje klinikoje dirbs vadybininkas-administratorius, kurio pagrindinė funkcija – perimti medikų administracinius darbus. Šis specialistas prisidės prie sklandžios klinikos veiklos, kokybiško pacientų aptarnavimo, vadovui teiks pasiūlymus, kaip tobulinti dabartinius procesus, siekiant dar geresnių rezultatų bei sąlygų pacientams.
Daug dėmesio kokybei
Nuo rugsėjo pradžios veiksiančioje KUL struktūroje numatyta dar viena naujovė – Klinikinio valdymo tarnyba. Gydymo įstaigos vadovo teigimu, ji atliks ne tik jau šiuo metu Lietuvoje egzistuojantį medicinos auditą, bet ir detalią paslaugų teikimo bei gydymo procesų analizę. Tokia praktika sėkmingai vystoma Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, JAV.
„Privalome suvokti, ką ir kaip gydome, kaip tai atitinka šiuolaikinius standartus. Turime suprasti procesus, juos analizuoti, daryti išvadas. Jomis remdamiesi galime tobulinti veikimo modelį, pritaikyti išmoktas pamokas. Universiteto ligoninei toks nuolatinis organizacijos mokymasis yra būtinas. Siekiame, kad pas mus teikiamos paslaugos, aptarnavimo kokybė būtų aukščiausio lygio“,– naujovės diegimo svarbą paaiškino A. Šimaitis.
Pasak jo, KUL labai svarbi komunikacija ir bendravimo kultūra su pacientais. Tam ligoninėje numatyta plėsti įstaigoje sėkmingai veikiančią Pacientų gerovės tarnybą.
Nuosekliai ruoštasi
Ligoninė atsakingai ir sistemingai ruošėsi reformai, o į procesus aktyviai įtraukė pačius įstaigos darbuotojus, profesines sąjungas.
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotojos valdymui ir ekonomikai dr. Jūratės Grubliauskienės teigimu, „ėjimas“ naujos struktūros link intensyviai vyko kelis mėnesius.
Nauja struktūra, pareigybės, darbo apmokėjimo tvarka ne kartą svarstyta ir derinta su ligoninės steigėjais – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu, su ligoninės Stebėtojų taryba ir Jungtine profesinių sąjungų atstovybe.
„Verčiame reikšmingą ir naują ligoninės veiklos lapą. Priimtas sprendimas panaikinti filialus, patvirtinti naują struktūrą, koreguotą pareigybių sąrašą – visiškai naujas žingsnis ligoninės veikloje. Prasideda realus ligoninių sujungimas ir tikroji darbuotojų bendrystė, išmokstant dirbti viename struktūriniame vienete“, – sako J. Grubliauskienė.
Dėl formuojamos naujos struktūros įstaigos reorganizacija palies apie 80 proc. darbuotojų. Jiems bus įteikti informaciniai lapeliai apie darbo sąlygų pasikeitimus.
KUL vadovybė siekia, kad tas pačias pareigas einančių ir tokiu pačiu krūviu dirbančių ligoninės darbuotojų atlyginimai būtų suvienodinti.
Pagal pranešimą spaudai
