Komizmas skatina mąstyti
„Literatūrinės bangos“ puslapiuose skatindami kuriančių žmonių saviraišką dažniausiai sulaukiame poezijos, prozos kūrinių, kartais fotografijų. Tačiau rečiausiai sulaukiame beveik nebepasitaikančio kūryboje žanro – humoreskos. Tad kur čia neprisiminsi Juozo Erlicko taiklios frazės: „Humoro jausmo nėra daug. Visiems neužtenka.“
Be abejonės, dabartiniai kūrėjai, bandantys šmaikštauti, turėtų į ką lygiuotis. Juk lietuvių literatūroje visgi yra autorių, kurių kūryboje žibėjo ir žiba grotesko, ironijos ar net absurdo perlai. Prisiminkime šiuos autorius: tai Liūnė Janušytė ir Augustinas Gricius, Kazys Boruta ir Pranas Treinys, Kazys Saja ir Kostas Ostrauskas, Gintaras Beresnevičius, Jurgis Gimberis, Rimantas Klusas ir Vytautė Žilinskaitė, na, žinoma, ir jau minėtas J. Erlickas bei kt.
„Komizmas – gyvenimo reiškinys, sukeliantis juoką. O juk juokas – tai komizmo pagrindas. Juokiasi tik žmonės. Kitaip pasakius, juokas tvirtai įaugęs į žmogaus natūrą bei kultūrą“, – tvirtina komizmą, kaip literatūrologinį reiškinį, tyrinėjęs habilituotas mokslų daktaras prof. Algis Kalėda.
Juokas visados reiškia savo pranašumo jautimą. Tai būdinga skaitančiai ir mąstančiai bendruomenei, kuri moka analizuoti, iššifruoti ir vertinti kuo įvairiausias priešpriešas bei jų sukeltus padarinius.
Šiandien mūsų skaitytojus norime pamaloninti būtent tuo retuoju žanru – humoreska, kurią „Bangos“ redakcijai atsiuntė Algimantas Vaškys. Autorius prieraše redakcijai kukliai pastebėjo: „Siunčiu humoreskų, jei jus sudomins.“ Žinoma, sudomino, nes humoreskos „Politikas“ autoriui pavyko prajuokinti šių dienų aktualija. Neseniai praūžę vietos savivaldos rinkimai nestokojo groteskiškų elementų rinkimų kampanijoje, paradoksų nestigs ir artėjančiuose Seimo rinkimuose.
