Kriminalistų vadovei karjeros laiptus nuklojo iššūkiai
Klaipėdos rajone nusikaltėliams nuo šiol reikia pasisaugoti moteriško įžvalgumo. Juo bei profesionalės patirtimi pasiruošusi vadovautis naujoji Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Kristina Antanavičienė. 32-ejų pareigūnė neslepia nuolat turėjusi įrodinėti, kad yra verta kovoti su nusikalstamu pasauliu. Karjerą pradėjusi Telšiuose, profesinės praktikos pasisėmusi karinių konfliktų zonoje Kosove, savo patirtį ji pasiruošusi perduoti Klaipėdos rajonui. Viršininkė viliasi išsaugoti vieningą it kumštis darbuotojų kolektyvą, o savo pirmtako praktikoje keis tik vieną smulkmeną – kabinete atsiras veidrodis.
Moterys atsparesnės nesėkmėms
– Klaipėdos rajonas jums nėra nauja patirtis – Kriminalinės policijos skyriuje esate dirbusi tyrėja. Tačiau karjeroje posūkių nevengėte?
– Policijos pareigūne dirbu jau 13 metų ir nuo pirmosios dienos mano darbas buvo tik kriminalinėje srityje. Pagal tuometes pareigybes tardytojos karjerą pradėjau Telšiuose. Tačiau šis miestas man, kilusiai iš kito krašto, buvo visiškai svetimas. Jausmas greičiausiai būtų toks pat, jei jus kas iš Gargždų išsiųstų dirbti į Ignaliną. Neilgai trukus tardytojos pareigybę gavau Jurbarke, o po dešimtmečio – Klaipėdos rajone. Nors nuo to laiko gyvenu Gargžduose, porą metų dirbau Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biure. Dabar manau, kad į rajoną mane grįžti skatino ištakos – esu iš mažo miesto ir žinau, kokios pagalbos reikia tokiose vietovėse gyvenantiesiems, kad jie jaustųsi saugūs. Esu pakeitusi daug darbo vietų – tikiuosi, gerąja prasme. O adaptacija man niekada nebuvo problema, nemėgstu stovėti vietoje.
– Tai kuo gi pareigūnės moterys yra pranašesnės už vyrus?
– Turbūt lengviau įvardinti, kuo mes silpnesnės. Nekyla abejonių, jog vyrams gerokai nusileidžiame fizine jėga. Atrodytų juokinga, jei malšinti buitinio konflikto būtų siunčiamos dvi pareigūnės, o ne tvirti vyrai. Tačiau kriminalinės policijos tyrėjų darbe moterys kartais išties gali būti pranašesnės. Visų pirma moterys smalsesnės, atkaklesnės ir, ko gero, atsakingesnės. Vyrai įpratę rodyti pavyzdį, todėl jiems galbūt sudėtingiau išgyventi nesėkmes. Galų gale moterys meluoja geriau (šypsosi – aut. pastaba).
Pati kiekviename darbe turėjau įrodyti, ką galiu ir apskritai – kad galiu.
– Kokia vadovė sieksite būti?
– Man patinka skandinaviškas vadovavimo tipas – vadovas neturi išsiskirti iš minios. Todėl kolektyvui stengsiuosi padėti pati dalyvaudama operacijose ir tyrimuose. Visada mėgau savo darbą ir manau, kad jausiu nostalgiją tokiai kasdienai. Esant reikalui tikrai vyksiu į įvykių vietas.
Taikos misija įkvėpė permainoms
– Jūsų biografijoje ypač intriguoja įrašas apie policijos taikos įvedimo misiją Kosove. Kas skatino nelikti abejingai tarptautinėms problemoms?
– Šioje misijoje dalyvavau 2007 metų gegužę – 2008 metų gruodį. Įgijau didžiulės patirties, kuri, neabejoju, padėjo „užaugti“. Iš Lietuvos tuomet vykome šešiese, tačiau prieš tai teko įveikti didelę atranką, išlaikyti psichologinius, kalbos ir kitus testus. Vėlgi – įtikinti Policijos departamento vadovybę, kad esu verta ten atsidurti. Dabar sakau, kad misija buvo didžiulis savęs išbandymas, nes nuvykę neturėjome nei darbo, nei gyvenamosios vietos – vedė tik užduotis atstovauti Lietuvos policijai. Galėjome rinktis patrulinę tarnybą, tačiau mane labiau traukė įvykių tyrimas, tad laimėjusi konkursą įsidarbinau politinių, ekonominių, korupcinių nusikaltimų tyrimo padalinyje. Teko dirbti kone su visų Jungtinių Tautų valstybių atstovais. Toks netikėtas kultūrinis šokas manyje maksimaliai sustiprino lietuvybę. Didžiuliu pliusu laikau ir praktiką dirbant su tarptautinio lygio prokurorais, teisininkais.
Kosovas tapo lūžiu, po kurio suvokiau – žmogui reikia permainų, kad jis suprastų galintis kvėpuoti ir kitu oru.
Perprato telefoninius sukčius
– Policijos departamentas pernai Jums bei kolegai skyrė antrąją vietą „Metų seklio“ apdovanojimuose. Papasakokite apie šį įvertinimą.
– „Metų seklio“ apdovanojimuose šalies mastu buvome antrieji, Klaipėdos apskrityje – pirmieji. Tai buvo didžiausias mano atliktas tyrimas, trukęs net 2,5 metų. Klaipėdos AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biure tyriau organizuotos nusikaltėlių grupės, vykdančios telefoninį sukčiavimą, veiklą. Žinoma, pėdsakai nuvedė į įkalinimo įstaigą, o bylą galiausiai sudarė net 90 tomų, įtariamųjų iš viso nustatyta per 60, iš kurių gal 45 perdavėme teismui. Šiemet byla perduota prokuratūrai kaltinamajam aktui surašyti.
– Ar galime tikėtis, kad ir Klaipėdos rajone sustabdysite sukčių savivalę?
– Labai tikiuosi, kad sukčių skaičių sumažinome. Tyrimas padėjo perprasti sukčiavimo mechanizmą, apgaule gautų pinigų paskirstymą. Klaipėdos apskričiai mūsų darbas davė daug – dabar turime pajėgas, kurios gali su tokiais sukčiais kovoti.
Tačiau nusikaltimai elektroninėje erdvėje Lietuvoje dar tik pradeda įsibėgėti. Pernai teko stažuotis Portugalijoje, kurioje tokių nusikaltimų tinklas ypač ištobulintas. Lietuvai dar nėra ko lygintis. Atvejai, kai asmuo internete nusipirko prekę ir jos negavo, toje šalyje kone nebelaikomi rimtu nusikaltimu. Policijai jau tenka kur kas rimtesnių užduočių.
