Lyg pelytėms tyliai tūnant po šluota korupcija ir toliau klestės

Klaipėdos rajono tarybos narys, Antikorupcinės komisijos pirmininkas A. Vasylius ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas L. Barišauskas įsitikinę, jog korupcijos tematika itin domina visuomenę.

Nėra teisybės Lietuvoje. Medikai ima kyšius net išeidami atostogų. Valdžia nupjovė per krizę atlyginimą, o grąžinti ir padidinti pensiją pamiršo. Valdininkų armija nuolat auga, o nei jie, nei politikai žmonėms neatsiskaito. Jei ir atsiskaito, tai tik formaliai. Kaip būti pilietiškam, jei paskui už skundą būsi aplinkinių suėstas? Tokią audringų išsisakymų bangą sukėlė Jono Lankučio bibliotekos skaitykloje vykusi ir tiesiogiai į bibliotekos filialus transliuota Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovo Leono Barišausko paskaita „Korupcijos apraiškos visuomenėje ir antikorupciniai veiksmai“.

Liejo tulžį ant valdžios

„Aš taip pat kaip ir Jūs vaikštau tais pačiais takais. Gyvenu šalia Gargždų, per upę. Tad mane esate, matyt, matę ir mieste, ir turgelyje“, – paprastu prisistatymu auditorijos, kurią sudarė Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai, palankumą pelnė ilgametis ir patyręs STT darbuotojas. Išsamiai išaiškinęs korupcijos suvokimo indekso tyrimus, Lietuvos situaciją europiniame kontekste, antikorupcinių veiksmų reikšmę L. Barišauskas tarsi atvėrė pūliuojančią žaizdą. Klausytojai pritariamai ūžė ir linksėjo galvomis girdėdami apie beveik dukart palyginti su rinkos kainomis brangstančius viešuosius pirkimus, apie iššvaistytas Europos Sąjungos paramos lėšas tiek infrastruktūrai, tiek žmogiškiesiems ištekliams ir kt. Tarsi alyvos į ugnį įpylė pateikta informacija, kad, pavyzdžiui, pedagogų kvalifikacijos kėlimui iš pastaruosius dešimtmečius skirtų ES lėšų kiekvienam Lietuvos pedagogui susidaro 3 000 eurų profesinei kompetencijai kelti. „O kas iš to, pažiūrėkite, kokios mūsų mokyklos, ką ten moko? Važinėjasi po visokius užsienius su projektais, o kokia nauda? Kaip ir mūsų rajono valdininkai vis ekskursuoja, „Bangoj“ skaitėm apie jų komandiruotes! Tik biudžeto pinigus laido! O atsiskaityti žmonėms nenori!“ – aršiai pratrūko keletas paskaitos klausytojų, visiškai ignoruodami dialogo su vietos valdžia galimybę. „Jeigu jie ir atsiskaito, tai formaliai, į pateiktus klausimus, pageidavimus atsakymų neturi, ir kitais metais meras susitikime su gyventojais vėl tą patį šneka“, – nuoskaudas vienas per kitą liejo keli paskaitos klausytojai, dar ir pagarsinę savo nuomonę, esą seniūno tai Gargždai tikrai neturi. Ramunių gatvės gyventoja aštriai tikino, kad tik jos dėka įvyko permainos gatvėje: mat į valdžią kreipusis net tris kartus, ir tik tada gatvė pagaliau buvusi išasfaltuota.

Bandant diskutuoti, jog demokratinėje valstybėje patys žmonės išsirenka valdžią ir ko gi vėl ne vienai kadencijai rinkti tokius, kuriais patys nepasitiki, diskusijos dalyviai savo atsakomybės ir kritinio mąstymo stokos neįžvelgė. Paskaitos metu nušnarėjo kalba, kad gal dabartinė valstiečių valdžia ką nors ir pakeis. „Kad tik jos nepultų, duotų dirbti“, – godojo kelios paskaitos dalyvės.

Guodėsi dėl medikų įžūlumo

Paskaitoje ryškėjo, kad nors žmonės patys supranta, kad korupcija yra didelė piktžaizdė, kenkianti valstybei ir žmonių gerovei, tačiau susirinkusieji atkakliai tvirtino, kad jokio rimto reikalo valdžios institucijose nedavęs kyšio nesutvarkysi. „Ką jau bekalbėti apie sveikatą. Bet ką atiduotum!“ – tvirtai savo nuomonės laikėsi senjorai. Vienas jų ir savo istoriją pagarsino: kol didmiesčio daktarui nedavė kyšio, tol į jį niekas dėmesio nekreipė, pasakė: eilė, operacija būsianti tik po 2 mėnesių. Kai chirurgui kyštelėjęs 200 eurų, tai tyrimams galimybė atsirado kitą dieną, o po jų – ir operacija iškart. Kita moteris piktinosi medikų amoralumu: esą gydytoja paėmė kyšį ir išėjo kitą dieną atostogų, o pavaduojantis irgi savo dalies laukia.

STT atstovas L. Barišauskas auditorijai ta proga priminė, kad pernai buvo nučiuptas už medicininės pažymos išdavimą kyšio reikalavęs šilutiškis gydytojas. Žmogus turėjęs tik 20 litų, o daktaras norėjęs dar šimto ir pataręs pasiskolinti. Pacientas „pasiskolino“ iš STT. Tačiau po mediko sulaikymo L. Barišauskas sakė girdėjęs ir žmonių apgailestavimus: esą geras daktaras buvęs, o dabar Šilutė liksianti be kardiologo.

„Dažnai tenka girdėti samprotaujant, jei pacientai neduotų, medikai neimtų. Mes manome, kad vis dėlto pirmiausia stipresnioji pusė, tai yra medikai, turėtų atsisakyti ir neimti kyšių. Joks argumentas, kad jie ilgai ir sunkiai mokėsi – visi žmonės, norintys tobulėti, mokosi visą gyvenimą. Visgi tikimės, kad ilgainiui ir medicinoje, ypač jei patys vadovai bus suinteresuoti, gi užtektų, kad jie savo kolegas per petį paplekšnoję įspėtų taip negražiai nedaryti, pavyks išgyvendinti kyšių sistemą, kaip tai pavyko policijos, ypač kelių sistemoje. Dabar jau mažai kas išdrįsta pareigūnui siūlyti kyšį“, – dėstė L. Barišauskas, pridūręs, kad jam nepavyksta susitikimo suderinti

Priešnuodis – pilietiškumas ir viešumas

Kad korupcija valstybėje itin gaji, paskaitos klausytojai sakėsi žiną, bet svarbiausias klausimas, ką daryti? Paskaitos dalyvių pesimistinėje prognozėje, jog „niekas čia nesikeis“ visgi vystėsi mintys, jog gal ir keistųsi, jei valdžia užkirstų kelią sugrįžti į darbą korupcija susitepusiems politikams ir valstybės tarnautojams, o už padarytą žalą iš valdininkų išreikalautų kompensaciją ir jei kyšininkai grąžintų į jų kvalifikaciją investuotus valstybės pinigus, o valstybė pro pirštus nežiūrėtų į neteisėtą praturtėjimą. Žmonės įsitikinę, kad sugriežtinus įstatymus, nevilkinant bylų bet keliems aukštiems korumpuotiems politikams ir valdininkams patekus į kalėjimą, korupcijos vėžys pamažu imtų trauktis iš Lietuvos valdžios institucijų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovo L. Barišausko įsitikinimu, realiai padėtis keisis, kai keisis ir pačių žmonių požiūris esą į skundimą, kai patys žmonės nesitaikstys su korupcija, kai apie ją praneš atitinkamoms institucijoms kaip yra įprasta Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse.

Korupciją pakirstų ir pilietiškumas, ir viešumas. Tačiau paskaitos dalyviai prisipažino biją pasekmių ir dabar su nerimu sekantys, kas bus su ta finansininke, kuri šiomis dienomis viešai prabilo apie neskaidrius sandorius Kalėjimų departamente. L. Barišausko nuomone, nėra absoliučių garantijų tam, kas išdrįsta viešinti negeroves, nes ir pats žmogus turi prisiimti atsakomybę, įveikti savo baimę. Kitaip tariant, tyliai kaip pelytėms tūnant po šluota korupcija ir toliau klestės.

Paskaitoje dalyvavęs Klaipėdos rajono tarybos narys, Antikorupcinės komisijos pirmininkas Aivaras Vasylius pasvarstė, jog aktualia antikorupcinių veiksmų tematika būtų galima organizuoti ir kitą susitikimą su rajono gyventojais.

• Pagal Transparency International atlikto tyrimo – Korupcijos suvokimo indekso 2016 m. rezultatus, Lietuvai skirti 59 balai ir ji užima 38 vietą iš vertintų 176 pasaulio valstybių, bei yra šalia tokių valstybių, kaip Ispanija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija. Lietuvai skirtas indekso balas ir vieta atitinka ne vien korupcijai nepalankios aplinkos būklę, bet ir socialinę, ekonominę situaciją.
• STT per metus sulaukia apie 900 žmonių pranešimų pasitikėjimo telefonu arba raštu. Dalis pranešimų nepasitvirtina, nemaža jų dalis perduodama tirti kitoms tarnyboms pagal kompetenciją.Pernai pagal gyventojų pranešimus pradėta 30 ikiteisminių tyrimų. Tiesa, kol kas neaišku, kiek bylų pasieks teismus.
• Dėl korupcijos apraiškų galima skambinti visą parą tel. (8–5) 26 63 333 arba rašyti el. paštu pranesk@stt.lt.

Vilija BUTKUVIENĖ

Živilės MARKUTĖS-ARMALIENĖS nuotr.