Meningokokinė infekcija yra labai klastinga liga, kuri gali smogti žaibiškai

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sukėlėjas – bakterija Neisseria meningitidis. Europoje susirgimus sukelia labiausiai paplitę B ir C tipai. Pagal sergamumą meningokokine B tipo infekcija Europos Sąjungoje pirmauja Lietuva. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens – žiemos-pavasario mėnesiais.

Manoma, kad šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur yra glaudesni žmonių kontaktai. Kita priežastis – dažnesnės virusinės infekcijos, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms. Statistika rodo, kad didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų amžiaus, o antra rizikos grupė yra paaugliai ir jauni suaugusieji.

Meningokokinė infekcija – tai ūmus infekcinis susirgimas, kuris kliniškai gali pasireikšti įvairiomis formomis:

Lokali meningokokinė infekcija. Šios infekcijos atveju meningokoko bakterija būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga, nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija. Taigi, pačiam užsikrėtusiajam ši forma didelės žalos nepadaro, tačiau šie žmonės gali užkrėsti aplinkinius, kuriems užsikrėtimas meningokoko bakterija gali pasibaigti ne taip gerai.

Generalizuota meningokokinė infekcija. Šios formos atveju meningokoko bakterija iš nosiaryklės patekusi į žmogaus organizmą gali sukelti kraujo užkrėtimą arba smegenų dangalų uždegimą.

Meningokokemija (meningokokinis sepsis) – tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę. Abiem formoms būdingi tie patys simptomai, tačiau žaibinės formos metu jie progresuoja ypatingai greitai – ligonio būklė blogėja ne tik kas valandą, bet net kas minutę.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas. Žmogus, užsikrėtęs meningokoko bakterija, gali sirgti tik meningitu arba meningitu ir meningokokemija.

Ligos baigtis priklauso nuo jos formos. Sunkiausia infekcijos forma yra meningokokinis sepsis (ypač žaibinė jo eiga, kai bėrimas prasideda per pirmas ligos valandas, sparčiai gausėja ir didėja). Net pavykus išgelbėti paciento gyvybę, po ligos gali išsivystyti sunkių liekamųjų reiškinių visam gyvenimui (pvz., protinė negalia, galūnių amputacija, aklumas, inkstų funkcijos sutrikimas ir kt.).

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, bučiuojantis, kosint arba čiaudint, geriant iš to paties indo. Meningokokinė infekcija nėra epideminis susirgimas. Neplinta per aplinkos daiktus, nes infekciją sukelianti bakterija nėra atspari aplinkos sąlygoms ir greitai žūsta – uždaras patalpas pakanka išvėdinti ir išvalyti drėgnu būdu, plauti žaislus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.

Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Žaibinė meningokokinė infekcija pasireiškia staiga, greitai vystosi ir gali baigtis mirtimi per 24 valandas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs kaip ir peršalimo ligų: karščiavimas, šaltkrėtis, dirglumas, galvos skausmas, raumenų skausmas, sustingę kaklo raumenys (sunku galvą prilenkti prie krūtinės), pykinimas, vėmimas, šviesos, triukšmo baimė. Išskirtinis meningito požymis – odos bėrimas (smulkus, mažais ploteliais, uždelsus pereinantys į susijungiančias violetines dėmes). Ar odos bėrimas yra meningokokinės infekcijos požymis, galima nustatyti atlikus „stiklinės testą“ – prie išbertos odos vietos reikia stipriai prispausti švarią stiklinę. Jeigu prispaudus stiklą oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta – tai yra hemoraginis bėrimas ir reaguoti reikia nedelsiant.

Įtarus meningokokinę infekciją, reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

• reguliariai plauti rankas;

• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas išmesti į šiukšliadėžę);

• reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;

• svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis;

• jeigu meningokokinė infekcija nustatyta šeimos nariui, tuomet visi kiti šeimos nariai turi suvartoti vienkartinę gydytojo paskirtų antibiotikų dozę.

Skiepai

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 metų liepos 1 dienos nemokamai skiepijami 2 mėnesių amžiaus kūdikiai, t. y. visi kūdikiai, gimę nuo 2018 metų gegužės 1 dienos. Vyresni kūdikiai ir vaikai pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis nėra skiepijami.

• ULAC duomenimis, 2017 m. Lietuvoje užregistruotas 81 susirgimo meningokokine infekcija atvejis ir 11 mirties atvejų. Šiais metais iki spalio mėnesio Lietuvoje užregistruoti 33 meningokokinės infekcijos atvejai (5 – mirties atvejai).

Informaciją parengė

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė

Tel. (8 46) 453754, el. p. rima.leonauskiene@visuomenessveikata.lt