Nuo vaistų gargždiškę išvadavo vegetarizmas
„Siūlyčiau išbandyti labai paprastą receptą: nuplautus grikius užpilti vakare kefyru ir palikti per naktį virtuvėje. Į šaldytuvą dėti, jei labai karšta. Tokį maistą mėgsta ir mano 12 metų dukra“, – sako Jolanta, 8 metus nevalganti mėsos, o beveik prieš 20 metų tapusi kraujo donore.
Beveik prieš dvidešimt metų tapusi kraujo donore gargždiškė Jolanta Polekauskienė prieš aštuonerius metus atsisakė mėsos ir pradėjo gyventi be vaistų nuo ją varginusios astmos. Keturis kartus per savaitę sportuojančiai moteriai aktyvus gyvenimo būdas ir vegetariškas maistas – ne trumpalaikis mados vaikymasis, o sąmoningas pasirinkimas, išgelbėjęs ir nuo pesimistinių minčių.
Dėl ligos atsisakė mėsos
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja J. Polekauskienė gerai pažįstama Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus medikams – moteris kraujo donore tapo būdama 26 ar 27 metų. „Pusbrolis pateko į avariją, trūko kraujo, bet tada man negalėjo kraujo paimti, nes iš streso prasidėjo širdies permušimai“, – pirmą bandymą duoti kraujo prisiminė Jolanta. Mintis apie kraujo donorystę jos neapleido, sako, jog buvę savotiškai smalsu. Kai davė kraujo pirmą kartą, šiek tiek svaigusi galva. „Nuo tada kraujo duodu reguliariai. Tą pačią dieną net sportuoju – nekeičiu savo gyvenimo ritmo, tik geriu daug vandens“, – prisipažino Jolanta.
Nors mėsos moteris nevalgo jau 8 metus, dėl to hemoglobinas nesumažėjo. „Mėsos atsisakiau dėl astmos. Bandžiau vartoti vaistus nuo šios ligos, tačiau šalutinis poveikis buvo toks stiprus, kad net susirgau depresija“, – pasakojo gargždiškė, vėl besidžiaugianti gyvenimu. Savo gyvenimo būdo ji neprimeta nei draugams, nei pažįstamiems, nei šeimos nariams, kurie tebėra mėsėdžiai ir mėsos patiekalus gamina patys. „Tai, ką valgau aš, neskanu valgantiesiems mėsą, nes mūsų skonio receptoriai skiriasi“, – pastebėjo Jolanta, ateityje žadanti atsisakyti ir žuvies, svečiose šalyse jos patiekalų iki šiol paragaudavusi.
Du su puse karto
Moteris džiaugiasi, kad pavasarį jos maistas – garšvos, dilgėlės – akyse augte auga. Šias žoles ji deda į žaliuosius kokteilius, kurių receptų sako turinti begalę. Pusryčiams Jolanta renkasi bemielės pilnagrūdės duonos riekę, apteptą avinžirnių humusu. Soti jaučiasi iki pietų, o pietums iš vakaro pasigamina virtų avinžirnių, sumaišytų su kepintomis daržovėmis arba trupučiu alyvuogių aliejaus. „Galima įsidėti kokių nors sėklų, pavyzdžiui, moliūgų ar saulėgrąžų, įsipjaustyti avokado, ir daugiau nieko nereikia“, – šypsojosi moteris, per dieną valganti, kaip jos sūnus sako, du su puse karto. Vakarienės Jolantai beveik nereikia, tik prieš treniruotę išgeria žaliojo kokteilio arba suvalgo pusę indelio nesaldinto jogurto su bananu.
Jolanta neslepia, kad nėra mėgėja gaminti maistą, tačiau tikrai moka, o savaitgaliais dažnai orkaitėje kepa daržoves: burokėlius, brokolius, morkas, saldžiąsias ir paprastas bulves. „Jos man – vitaminų šaltinis. Pašlakstau bulves aliejumi ir troškinu. Valgau su bet kokiomis žaliomis salotomis. Tai mėgsta ir vaikai. Beje, tada nepasigenda ir mėsos“, – pastebi Jolanta.
Kava kvepia visur
2–3 puodelius kavos per dieną Jolanta vadina nuodėme, kurią sąmoningai sau leidžia. „Man visur kvepia kava. Perku kokybiškas pupeles ir namie geriu aparatu pagamintą kavą su augaliniu pienu ar pienu be laktozės, nors žinau, kad sveikiausia juoda kava, – kalbėdama apie kvapų gėrimą net prisimerkia Jolanta. – Kavos nežadu atsisakyti, nes gyvenimas taptų nemielas. Mėgstu daryti viską su aistra. Turiu savo taisykles, kurios gal nėra teisingiausios, bet jos man padeda gyventi.“ Darbe kavos ji nesipliko, o parsineša iš kavinės, padarytą daugkartiniame puodelyje, nes saugo gamtą. Cukraus nevartojanti moteris į saldumynus ne tik pažiūri, bet, jei tuo tarpu nepaūmėjusi astma, gali suvalgyti ir gabalėlį torto. Vis dėlto kuo mažiau netinkamo maisto – tuo geresnis esąs kvėpavimas.
„Kai kiti sako, jog dabar madinga būti vegetarais, aktyviai sportuoti, aš šypsausi, kad taip gyvenu jau seniai. Tai ne mados reikalas. Džiaugiuosi, kad abu sūnūs sportuoja ir, nors neprimetu savo taisyklių, ėmė keisti mitybą: derina maistą, nevartoja cukraus, patys gamina. Anksčiau valgydavo bulvių traškučius, negerdavo vandens. Kai nustos sportuoti, žada atsisakyti mėsos“, – sako Jolanta, įsitikinusi, jog kiekvienas žmogus gali keisti savo įpročius.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
