Pasikeitęs brandos egzaminų tvarkaraštis kelia nerimą
Praėjusį penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dėl karantino išleido įsakymą, keičiantį 2019–2020 m. m. lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščius. Teiravomės abiturientų, ką jie mano apie šiuos pokyčius.
Kaip rašoma įsakyme, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalies žodžiu vykdymas yra pratęsiamas iki gegužės 15 d. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos vykdymas pratęsiamas iki gegužės 4 d. Menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų ir brandos darbo vykdymas yra pratęsiamas iki balandžio 28 d. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) kalbėjimo dalies vykdymas iš balandžio mėnesio perkeliamas į pakartotinę sesiją birželio mėnesį. Užsienio kalbų (prancūzų ir vokiečių) VBE kalbėjimo dalys bus vykdomos birželio 22 d. Užsienio kalbos (rusų) VBE kalbėjimo dalis bus vykdoma birželio 25 ir 26 d. Užsienio kalbos (anglų) VBE kalbėjimo dalis bus vykdoma birželio 26 ir 30 d.
Štai Gargždų „Vaivorykštės“ abiturientė Anelė Dromantaitė teigia tokiu pakeitimu nesidžiaugianti, tačiau suvokia, kodėl tai daroma: „Dėl lietuvių kalbos įskaitos labai liūdna. Gimnazijos mokiniai dar nėra gavę jokios oficialios informacijos apie nukėlimą, kai kurie lietuvių kalbos mokytojai nesusisiekė su mokiniais.“ Mokinių prezidentė Deimantė Meškytė mano, jog dalis egzaminų nukėlimo darys didesnį spaudimą ir sukels daugiau streso. „Labai džiaugiuosi tuo, kad LR Vyriausybė ėmėsi veiksmų anksčiau nei kitos šalys. Mano pačios pasiruošimas egzaminams liks toks pat, spręsiu buvusius egzaminų variantus, ruošiuosi lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai. Manau, informacijos gauti iš mokytojų bus galima visada, jie mus konsultuoja internetu“, – planus dėlioja moksleivė.
Gimnazistas Eidenis Kasperavičius kalba, kad turės daugiau laiko buvusių egzamino užduočių sprendimui bei savarankiškai išsinagrinėti paskutines kurso temas. „Sunkiau bus tiems mokytojams, kurie naudoja mažai informacinių technologijų priemonių pamokose. Žinoma, kol nėra iki galo aišku, kaip vyks mokymasis nuotoliniu būdu, galiu tik spėlioti. Kai kurie mokytojai iš anksto, prieš „atostogas“, nurodė užduotis, kurias reikia atlikti. Kiti pasakė, jog užduotis siųs per elektroninį dienyną, tačiau daugiau naujienų nepranešė, todėl dar teks palaukti“, – dalijasi abiturientas.
Pasak A. Dromantaitės, moksleiviai nežino, kaip vyks mokymasis už mokyklos ribų. „Yra mokytojų, kurie jau susisiekė su mokiniais, skiria užduotis, ragina kreiptis pagalbos, tačiau kita dalis mokytojų, ypač vyresnio amžiaus, neskuba. Jaučiama baimė, tad šis laikotarpis taps tikru išbandymu tiek moksleiviams, tiek mokytojams“, – situaciją apibūdina gimnazistė. Vis dėlto Anelė džiaugiasi, jog išmaniosios technologijos suteikia galimybę ieškoti mokymosi priemonių internete, kai kurie puslapiai net siūlo nemokamas paslaugas, bet kalba, jog nuotolinis mokymasis reikalaus daugiau savikontrolės ir ryžto. Jai pritaria ir dvyliktokas Lukas Rimkus, teigiantis, jog teks praleisti daugiau laiko gilinantis, nes nėra mokytojų, kurie išaiškintų temą. „Ryšį galima palaikyti tik virtualiai. Manau, jog mano ruošimasis egzaminams drastiškai nepakis“, – pasakoja moksleivis.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
