Po netikėto infarkto išgelbėjo širdies transplantacija

Keturiasdešimtmečio Edvino gyvenimas pasikeitė netikėtai. Prieš kelerius metus tuomet jį – sveiką, dirbantį, aktyvų šeimos vyrą ištiko širdies infarktas. Po jo, širdžiai toliau silpstant, vyrui buvo atlikta širdies transplantacija. Praėjus daugiau kaip metams po sudėtingos operacijos jo istorija yra pavyzdys, kad organų transplantacija yra ne vien sunkių ir ilgamečių ligonių gydymo išeitis – jos gali prireikti bet kuriam žmogui.

Nustebino ištikusi liga

Nacionalinis transplantacijos biuras nurodo, kad organų transplantacijos prireikia dėl įvairių priežasčių. Be jau minėto infarkto, tai ir infekcinės ligos, gripo ar kitų ligų komplikacijos, apsinuodijimai ar patirtos įvairios traumos.

Prisimindamas prieš trejus metus jį ištikusį širdies infarktą, Edvinas vis dar pats stebisi, kaip tai galėjo nutikti. „Niekada gyvenime nebuvau turėjęs širdies problemų, netgi niekada nebuvau lankęsis pas kardiologą. Visada buvau judantis žmogus, plaukiojau, nardžiau, nedirbau sėdimo darbo, todėl ištikęs infarktas man sukėlė šoką“, – prisimena jis. Vyras pasakoja, kad medikai įvardijo tik numanomą infarkto priežastį – trombais užsikišusi kraujagyslė, kitų priežasčių jaunam ir sveikam vyrui jie rasti negalėjo.

Nors ištikus infarktui visa reikiama pagalba jam buvo suteikta rekomenduojamu laiku, Edvino širdis taip ir neatsigavo. Iš pradžių veikusi stabiliai, bėgant laikui, ėmė silpti. Tuomet gydytojai vyrui pasiūlė jį įtraukti į širdies transplantacijos laukiančiųjų eilę. Jis sako sutikęs, nes kito pasirinkimo neturėjo, jau tuo metu jautė, kad savijauta po truputį prastėja.

Lemtingas skambutis

Edvinas prisipažįsta, kad persodinimo operacijai buvo pasiryžęs 90-čia procentų, nors vis tiek kirbėjo mintis: „O jeigu nepavyks?“ „Pasitarę su žmona priėmėme sprendimą tam ryžtis, o kai pasikalbame dabar, sakome, kad dvejoti net ir nereikėjo. Tinkamos donoro širdies laukiau 1,5 metų ir manau, kad sulaukiau greitai“, – pasakoja vyras. Paprastai tinkamos širdies recipientai vidutiniškai laukia trejus metus, o kartais ir penkerius ar dar ilgiau.

Edvinas gerai prisimena tą 2019 metų rugpjūčio vakarą, kai sulaukė gydytojo skambučio, kad atsirado tinkamas donoras: „Per 10–15 min. turėjau atsakyti, ar atvyksiu operacijai. Su žmona pagalvojome kokias 2–3 min. Susidėjau daiktus ir išvykau į Kauno klinikas.“

Puikiai atsimindamas šį svarbų skambutį, vėlesnio laiko vyras sako nebepamenantis. Nuo tos akimirkos, kai išvažiavo iš namų, jis beveik nieko neprisimena, viskas labai fragmentiška. Pirmasis ryškus ir aiškus Edvino prisiminimas išlikęs, kai po operacijos buvo praėjusi maždaug savaitė. „Pabudau iš miego ir galvoju: „Nieko neskauda. Turbūt nieko nepadarė? Tačiau sujudėjęs pajutau skausmą: „Visgi padarė“, – šypsosi prisiminęs vyras. Nuo tada prasidėjo atsigavimas po sudėtingos operacijos, kurių per metus Lietuvoje padaroma apie dešimt.

Vyras pasakoja, kad bendrai vertinant atsigavimas nebuvo labai sunkus. Jis prisimena prieš 20 metų turėjęs kasos cistos operaciją, po kurios atsigavimas buvo nepalyginamai sunkesnis. „Žinoma, per tiek laiko medicina tapo daug labiau pažengusi“, – mintimis dalijasi vyras.

Naujas etapas

Vėl savarankiškai savimi pasirūpinti Edvinas galėjo praėjus maždaug pusmečiui po operacijos. Jis pabrėžia, kad labai stengėsi viską daryti pats: valgyti, mėginti atsistoti, praustis, ir viską darė kiek daugiau negu tuo metu galėjo – tik taip galėjo judėti į priekį ir greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. „Šiandien gyvenimas nėra toks, koks buvo iki infarkto. Tačiau dabar sveikata yra tokia, kokia yra, geriau jau nesitikiu. Po infarkto, prieš širdies transplantaciją, situacija buvo blogesnė ir širdies persodinimas ją pagerino. Iš tikrųjų man pačiam sunku palyginti, bet žmona sako, kad yra geriau negu prieš operaciją“, – juokiasi vyras.

Dėl to, kad gali toliau kurti savo gyvenimą, Edvinas yra dėkingas donoro šeimai: „Suprantu, kad donoro šeimai lemiamu momentu sunku apsispręsti, bet be donorų daug gyvybių jau nebebūtų tarp mūsų. Dar prieš tai, kai mano gyvenimas pasisuko netikėtai, buvau tokios nuomonės, kad jeigu galėčiau – pats būčiau donoras.“ Nacionalinis transplantacijos biuras ragina apsvarstyti organų donorystės klausimą ir apie tai pasikalbėti šeimoje. Palaikymą organų donorystei galima išreikšti pasirašant sutikimą Donoro kortelei gauti. Tai galima padaryti internetu https://ntb.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.

Parengė Vita VITAITĖ

Asociatyvi nuotr.