Populiarėjančiame „Jaunojo publicisto“ konkurse – įvairesni kūrinių žanrai
Jau anksčiau „Bangoje“ rašėme, kad praėjusių metų pabaigoje buvo pagerbti jau trečią kartą organizuoto moksleivių konkurso J. F. Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ dalyviai. Konkursą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė ir organizuoja kartu su Klaipėdos rajono etninės kultūros centru.
Vis labiau populiarėjantis kūrybinis konkursas šiemet sulaukė 6 dalyvių su 8 rašiniais, kai kuriuos jau publikavome laikraščio „Banga“ naujienų portale www.gargzdai.lt. Portale buvo paviešintas ir šių metų konkurso laureatės Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Rimantės Butkutės rašinys „Kuo šimtametis gali pasidalinti su jaunu žmogumi?“ Šį prasmingą rašinį ateityje publikuosime ir „Bangos“ laikraščio puslapiuose.
Tradiciniu tapusio konkurso J. F. Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ komisijos narių dėmesį patraukė vieno iš jauniausių konkurso dalyvių Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos aštuntoko Luko Rumšo kūrinys, parašytas retai pasitaikančia kūrybos forma – esė. Nors Lukas kol kas nelaimėjo premijos, tačiau, komisijos sprendimu, už kūrybiškumą jis paskatintas specialiu prizu.
Savo veiklaus mokinio įvertinimu ypač džiaugėsi jo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ramutė Stankuvienė, motyvaciniame laiške pažymėjusi, kad Lukas kuria ir eilėraščius, pamąstymus egzistencinėmis temomis. Gimnazistas pradėjo kurti nuo šešerių metų, o mėgstamiausia jo pamoka yra lietuvių kalbos ir literatūros.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Esė „Baimė mylėti“
Vasara. Naktis. Už lango mėnulis skęsta rūke. Mėnulis toks ryškus! Norisi stebėti ir skęsti kartu su juo. Pats nesuprantu kaip… pradedu skęsti tankiame ir bauginančiame rūke. Keliauju link mėnulio, nebegalvoju, kas bus rytoj, o tik tyliai svajoju būt ne vienas… Pradedu jaustis skaudžiai. Nesuprantu kodėl? Kam? Kaip? Ar dar skaudės, kai prašvis? Besvajodamas išraustu, raudonis ryškesnis už mėnulį, jis spindi rūke… Pasiklystu. Pasiklydau mėnulio šviesoje, savo jausmuose, bauginančiame rūke. Garsiai rėkiu. Sustoju. Įsiklausau, ką man šnabžda naktis. Man nebesvarbu, kiek valandų, suprantu, kad šito laiko nebėra, aplink tamsa, skausmas ir… gėdos jausmas. Norisi slėptis rūke, bet žemė slysta iš po kojų. Pavargstu. Pasiduodu tau… pasiduodu skausmui, gėdai ir tamsai, kuri vyrauja mano širdyje… Dūstu. Nebekankinki manęs, paleiski… Pradeda švisti. Rūkas išsisklaido, mėnulį keičia saulė. Po kojomis vėl jaučiu žemę. Saulės spinduliams apšvietus suprantu, kad skendau ne vienas. Su manimi buvo mano gyvenimo muzika, kuri galėjo skambėti iki mano gyvenimo galo. Bijojau atsiduoti į jos rankas, rinkausi kentėti. Supratau, kad kaip gyventi, mums niekas nepasakys. Turime likti savimi. Esame laisvi, tačiau meilės iškankinti išalkstame ir nusilpstame. Kai ateis tamsa – svarbiausia ją išgyventi. Nebijoti savęs, nes mes esame šviesa savo nežinioje…
Lukas RUMŠAS
