Rajono abiturientams matematikos riešutų gliaudymas nesisekė: neišlaikiusiųjų egzamino daugiau nei šalyje

Matematikos rezultatai rajone, kaip ir visoje šalyje, tendencingai prastėjo. Dar 2017 m. šio valstybinio brandos egzamino vidurkis rajone buvo 40,8 balo, 2018 m. – 35,3, 2019 m. – 26,8. Šiemet, kaip minėta, 21,94 balo. 2019 metais rajone matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė jau 42 arba 21,5 proc. laikiusiųjų. Šiemet neišlaikiusiųjų – 61 arba 42,6 proc.

Paskelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatai tradiciškai vienus priverčia šokinėti iš laimės, o kitus šluostytis nusivylimo ašaras. Klaipėdos rajono abiturientams geriausiai sekėsi anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas, tačiau svajonių sparnus ne vienam palaužė matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Rajone matematikos užduočių kartelės neįveikė ir egzamino neišlaikė per 40 proc. laikiusiųjų!

Susižėrė 25 šimtukus

Dar trečiadienį buvo gauti 9 valstybinių brandos egzaminų rezultatai. „Galime pasidžiaugti 17-os mokinių 100 balų įvertinimais iš anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų, istorijos, fizikos. Du Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientai gavo po 4 šimtukus ir du – po 2 šimtukus. Iš viso 25 šimto balų įvertinimai“, – džiaugiasi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Anot jo, pati brandos egzaminų sesija rajone, atsižvelgiant ir į papildomus reikalavimus dėl saugumo užtikrinimo, buvo organizuota be trikdžių. Tiek „Vaivorykštės“, tiek „Minijos“ mokyklos labai atsakingai buvo parengusios egzaminų vykdymo patalpas. Egzaminų administratoriai, vykdytojai savo funkcijas taip pat atliko be priekaištų. Nusiskundimų nesulaukta ir iš abiturientų.

Geriausiai moka anglų kalbą

Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 173 abiturientai, iš jų 35,63 proc. išlaikė aukštesniuoju lygiu (surinko 86–100 balus), net 17 įvertinimų – 100 balų, 53,18 proc. – pagrindiniu lygiu (surinko 36–85 balus). Balo vidurkis – 69,8, šalies mokinių – 70,4. „Tai geriausiai išlaikytas valstybinis brandos egzaminas iš visų 10-ies laikytų“, – apibendrino Švietimo ir sporto skyriaus patarėja Nijolė Gotlibienė.

Vis dėlto daugiausia diskutuojama apie žemus matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus: per 32 proc. šalies mokinių egzamino kartelės išvis neįveikė, 39 proc. įvertinti patenkinamu, 23,26 proc. išlaikė pagrindiniu ir per 5 proc. aukštesniuoju lygiu. Rajono mokinių rezultatai taip pat neblizga: laikė 143, iš jų neišlaikė 42,6 proc. (61 kandidatas), 3 mokiniai išlaikė aukštesniuoju lygiu (2 įvertinti šimtukais), 32 – pagrindiniu ir 47 patenkinamu lygiu. 60-ies savivaldybių abiturientų balo vidurkis – 26,72, rajono – dar 4,78 balo žemesnis.

N. Gotlibienė atkreipė dėmesį, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliuose (išskyrus menus) numatyta, jog matematikos valstybinis brandos egzaminas būtinas stojant į valstybės finansuojamas studijų programas, todėl mokiniai, mokęsi bendruoju kursu ar turintys patenkinamus metinius įvertinimus, rizikuoja. Kai kam pasiseka. „Matematikos valstybinis brandos egzaminas – jau daugelį metų ne tik rajono, bet ir šalies problema. Tikimasi, kad, pradėjus dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, situacija matematikos mokyme gerės“, – „Bangai“ sakė Švietimo ir sporto skyriaus patarėja N. Gotlibienė.

Rizika nepasiteisino

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis „Bangą“ informavo, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 8 gimnazistai, 6 iš jų neišlaikė. „Jų mokymosi vidurkiai buvo prasti, tačiau vis tiek ryžosi valstybiniam egzaminui. Šįkart rizika nepasiteisino“, – replikavo A. Alčauskis.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos matematikos pedagogė Eleonora Paulauskienė teigia, jog pirmiausia yra per mažas matematikos pamokų skaičius. „Senais laikais buvo 6 savaitinės pamokos, dabar liko 4, o devintoje klasėje yra tik 3. Antra – pačių mokinių požiūris, mokymosi atidėliojimas rytojui, pritrūksta motyvacijos. Sudominti sudėtinga, kai nėra noro. Trečia – karantinas ir mokymasis nuotoliu taip pat prisidėjo“, – neabejoja matematikos nuo 1983 metų mokanti pedagogė. Anot jos, šių metų valstybinio matematikos brandos egzamino užduotys nebuvo iš lengvųjų, norint jas įveikti reikėjo sisteminio mokymosi, plataus žinių bagažo.

Mokys srautais

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Ona Sturonienė sakė, jog 40 proc. laikiusiųjų matematikos valstybinį egzaminą „Vaivorykštės“ gimnazistų jo neišlaikė. Tokia statistika, anot jos, išties neramina. Matematikos rezultatai, kaip ir visoje šalyje, jau kurį laiką tendencingai prastėjo, tačiau šiemet – ženkliai. „Prie to tikrai prisidėjo karantinas, juk paaiškinti matematiką gyvai žymiai paprasčiau. Strateguojame, kaip motyvuoti mokinius. Nuo rugsėjo pas mus norintys mokytis devintokai (pirmų gimnazinių klasių mokiniai) pildė motyvacines anketas, kodėl nori pas mus mokytis, kokių gebėjimų turi, į ką mums atkreipti dėmesį. Matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokymąsi planuojame srautais. Tai reiškia, kad septynios klasės bus išskirstytos į septynias mobilias grupes, srautus pagal pasiekimų rodiklius. Tokiu būdu norime suvienodinti mokymosi lygius kiekviename sraute. Kas pusmetį numatoma rotacija, jei mokinio pasiekimai gerėja, jis pakyla į aukštesnio lygmens srautą, jei prastėja – atvirkščiai. Kol kas matematikos pedagogų netrūkstame“, – kalbėjo pašnekovė.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos pedagogė Dalia Bendikienė atkreipė dėmesį, kad šių metų abiturientų jau prieš dvejus metus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai buvo panašūs. „Vienuoliktoje klasėje jie taip pat liūdnai atrodė, neturėjo motyvacijos. Reikšmės turėjo ir karantinas: kai būna mokinys klasėje, dar gali pirštu pabaksnoti, o pamokoms vykstant nuotoliu kai kuriems pritrūko atsakomybės. Pasitaikė pamokas leidžiančiųjų pajūryje, buvo ir kas dirbo. Prasidėjus konsultacijoms, kai buvo galimas tiesioginis kontaktas, patys silpniausi jų ir nelankė, nepasinaudojo proga ateiti ir ruoštis, spręsti uždavinius, aiškintis“, – savo pastebėjimais dalijosi D. Bendikienė.

KITŲ EGZAMINŲ SUVESTINĖ

• 74 rajono gimnazijų mokiniai laikė istorijos valstybinį brandos egzaminą. Šalyje tik 11 mokinių buvo įvertinti 100 balų, iš jų 1 rajono abiturientas. 66,67 proc. rajono mokinių buvo įvertinti nuo 36 iki 85 balų ir 9,33 proc. – nuo 86 iki 100. Balo vidurkis – 53,53 proc., šalies – 0,28 proc. didesnis. Neišlaikiusiųjų šio valstybinio brandos egzamino nebuvo.
• n Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 17 rajono mokinių, neišlaikė 2, bet 3 ugdytiniai buvo įvertinti 100 balų arba 15,79 proc. (šalyje – 6,34 proc.). 5 mokiniai buvo įvertinti pagrindiniu lygiu ir 8 patenkinamu. Balo vidurkis – 45,79.
• Gamtos mokslų dalykus paprastai renkasi mokiniai, kurie planuoja savo studijas ir karjerą sieti su šiais dalykais. Biologiją laikė 47 rajono abiturientai. 79 proc. išlaikė pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu. Balo vidurkis aukštesnis nei šalies – atitinkamai 58,15 ir 54,96. Chemiją laikė tik 3 mokiniai, visi buvo įvertinti pagrindiniu lygiu. Balo vidurkis – 60,33. Fiziką rinkosi ir laikė 26, iš jų vienam mokiniui nepasisekė. Šalyje 33 mokiniai įvertinti 100 balų, mūsų rajono – 2. Balo vidurkis – 41,23, šalies – 46,39.
• Sėkmingai 22 rajono mokiniai įveikė geografijos valstybinio brandos egzamino užduotis. 9,1 proc. išlaikė aukštesniuoju lygiu ir 63,64 proc. pagrindiniu lygiu. Balo vidurkis 54,73, aukštesnis nei šalies.

KOMENTARAI

„Banga“ savo feisbuko paskyroje teiravosi skaitytojų, kokios, jų nuomone, prastų matematikos rezultatų priežastys.

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa LINKIENĖ: „Mokiniai neturėtų laikyti valstybinio matematikos brandos egzamino, jei pusmečio rezultatas 5 balai. Taip pat šių metų matematikos egzamine buvo nemažai geometrijos, tad matyti, jog su erdviniu mąstymu yra prasti reikalai.“
• Teisininkė Andželika ŠAKINIENĖ: „Pirmiausia – žemas kai kurių mokytojų žinių bagažas. Tai aiškiai matėsi per karantiną, stebint pamokas, vykdomas nuotoliniu būdu. Per dideli krūviai mokiniams, nuotolinio mokymo metu perkelta našta vaikams ir jų tėvams, motyvacijos trūkumas. Informacinių technologijų žinių stoka kai kuriems mokytojams ir mokiniams… Išvada – tiek mokytojai, tiek mokiniai turi gauti informacinių technologijų tinkamus pagrindus, mokymus ir pamokas.“

Agnė ADOMAITĖ