Senolio keturkojai tapo beširdžių vaikų aukomis?
„Bangos“ redakcija sulaukė anoniminio laiško, kuriame pasakojama apie itin žiaurų rajono gyventojų elgesį su gyvūnais. „Niekas neturi teisės atimti gyvybės šuniui ar katei. Nėra padėties be išeities – visada ją galima rasti“, – kalbėjo gyvūnų globos priežiūros centro „Nuaras“ Klaipėdos padalinio administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Medžiotojas nenušovė
Anonimo laiške nurodyti galimai kelis šunis nugalabijusių žmonių vardai ir pavardės. Tačiau kas gali konkrečiai ištirti šį nusikaltimą, kai pats laiško autorius panoro likti nežinomas?
„Pernai Anapilin išėjęs tėvas paliko vaikams 7 šunis. Jis buvo prašęs po jo mirties atiduoti šiuos į gyvūnų prieglaudą ir už tai sumokėti paliko nemažą sumą pinigų. Tačiau duktė ir sūnus (nurodytas kaimas, egzekutorių pavardės, vardai) kreipėsi į kaimynus medžiotojus, kad šunis nušautų, už tai žadėdami atlygį. Bet jie atsisakė žudyti šunis – tai padarė sesuo su broliu įvairiais būdais: nuodijo automobilio „Nissan“ išmetamosiomis dujomis, skandino, paskutinį pribaigė laidu, kad tik nereikėtų pinigų atiduoti gyvūnų prieglaudai. Ta sodyba buvo žiauri šunų žudymo vieta. Ar nereikėtų šių šunžudžių teisti?“ – klausė anoniminio laiško redakcijai autorius.
Šis laiškas perduotas rajono Policijos komisariatui. Betgi kaip ištirti nesant liudytojų? Pasiteiravus kaimo, kuriame galimai vyko gyvūnų egzekucija, gyventojų, seniūnijos socialinės darbuotojos apie šį įvykį, jie sakė pastebėdavę gatvėje bėgiojančius amžiną atilsį senolio šunis, tačiau niekas negirdėjęs apie jų žudymą.
Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Skuodas teigė, jog medžiotojai medžioja tik laukinius gyvūnus nustatytu laiku. „Nerašyta medžiotojo etika neleidžia šauti šuns. Priešingu atveju už žiaurų elgesį su gyvūnu grėstų baudžiamoji atsakomybė, – teigė jis. – Šiuo atveju humaniškiausia buvo šunis atiduoti į gyvūnų globos namus, už tai sumokėjus tam tikrą sumą. Juk kiekvieno šuns savininko atsakomybė – pasirūpinti savo augintiniu.“
Mokestis – gyvūnų gerovei
„Baisu, kai žmogų užvaldo pinigai“, – kalbėjo Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ Klaipėdos padalinio administratorė G. Liutkuvienė. Ji patikslino, jog ši tarnyba rūpinasi beglobiais, paliktais, išmestais, nuskriaustais gyvūnais. „Žmonės privalo savo augintiniais pasirūpinti patys, o kai nebegali, atiduodami privalo mokėti mokestį. Juk naujas gyvūnas – našta mums: reikia samdyti veterinarą, atlikti procedūras, šerti, – vardijo G. Liutkuvienė. – Mokesčio dydis priklauso nuo šuns dydžio, ar jis skiepytas ir panašiai.“
Pagal įstatymą augintojai privalo kiekvieną savo augintinį skiepyti nuo pasiutligės, tačiau vargu ar visi tai vykdo. Parduodant ar dovanojant jį privalu paženklinti poodine mikroschema. Taigi viskas kainuoja – mokestis atiduodant gyvūną prieglaudai gali būti nuo 50 iki 100 eurų. Administratorė akcentavo, jog mokestis yra gyvūnų gerovei, o ne prieglaudai.
Atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname
Gyvūnų prieglaudoje ant sienos pasitinka šūkis, jog visi privalo pasirūpinti savo augintiniais. „Juk mirus šeimininkui, jo turtą dalijasi giminės ir artimieji. Šuo ar katinas – taip pat dalybų objektas. Niekas neturi teisės jiems atimti gyvybę, – dėstė G. Liutkuvienė. – Ir bet kokioje situacijoje galima rasti išeitį.“
Ji patarė kreiptis į seniūnijas, kad padėtų spręsti žmonėms, nepajėgiantiems išlaikyti savo augintinių. Pasak pašnekovės, tuo anksčiau labai rūpinosi buvusi Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė. Ji padėdavo rasti augintiniui naujus namus, įdėdavo skelbimą apie priklydusį šunį, gyvūnų prieglaudai parūpindavo šiaudų ir kita.
Visgi G. Liutkuvienė kalbėjo, jog atsižvelgiama į aplinkybes: jeigu miršta šeimininkas ir be globos lieka šunelis ar katinas, priima be mokesčio. „Mokestis imamas siekiant sudrausminti piktnaudžiaujančius žmones, kuriems gyvūnas – tarsi žaislas, kuriuo pasidžiaugus tampa nebereikalingas. Antai įsigyja veislinį šunį, bet po kurio laiko nusibosta ir jį atiduoda į prieglaudą“, – kalbėjo administratorė.
Ji pastebėjo, jog pasitaiko įvairių situacijų: žmonės, atiduodami savo augintinį, palieka jiems maisto.
Karantino metu gyvūnų prieglaudoje nepadaugėjo gyvūnų – šunų ir katinų čia gyvena apie du šimtus. „Pasikeitė skambučių pobūdis: žmonės teiraujasi, kur dėti augintinį, kai esi saviizoliacijoje? Betgi galima patikėti giminaičiams arba apgyvendinti šunų viešbutyje, – kalbėjo G. Liutkuvienė. – Be to, teiravosi, ar šunys, katės nenešioja šios infekcijos, ir netgi pasitaikė norinčių dėl to atiduoti savo augintinį. Taip, nuo senovės jie serga koronavirusinėmis infekcijomis, ypač katės, bet tik ne COVID-19.“
Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Gargžduose dirbančio prokuroro Dariaus Aleknos, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudžiama viešaisiais darbais arba bauda (iki 2000 MGL), arba areštu (iki 90 parų), arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Virginija LAPIENĖ
