Šernų miško kirčiai drumsčia gyventojų ramybę

„Dieną naktį kertamas sveikas ir brandus Šernų miškas. Plynas kirtimas vyksta jau antra savaitė. O šalia tokia didelė gyvenvietė. Juk dauguma čia ir įsikūrė dėl išskirtinės erdvės, norėjo atsitraukti nuo miesto, įsikurti miško apsupty“, – teigia į „Bangos“ redakciją kreipęsis Giedrius Bujauskas.

Anot jo, su Šernų bendruomene neturėjo jokios informacijos apie planuojamus kirtimus, niekas nebuvo derinama. Kalbėtasi tik su Dovilų ir Ketvergių bendruomenėmis. Anot jo, dabar esą jau per vėlu kažką pakeisti, projektas patvirtintas, miškas toliau negailestingai kertamas.

Žmonės kūrėsi prie miško, trokšdami gamtos prieglobsčio, tačiau nė nenumanė, kad čia vyks plyni kirtimai.Neliks atgaivos, paunksmės prieglobsčio

Sodininkų bendrijoje „Šernai“ (Žiaukų k.) gyvenantis Giedrius „Bangos“ korespondentei pasakojo, kad gyventojai už galvų susiėmę, tas miško kirtimo garsas varo neviltin. „Čia įsikūrėme, norėdami išvengti gatvių šurmulio, nesibaigiančio judėjimo. Juk kaip smagu po mišką pasivaikščioti, pagrybauti – atgaiva. Šis Šernų miškas sulaiko ir nemalonius kvapus, sklindančius nuo Dumpių sąvartyno pusės. Žiaukų kaimas plečiasi, atvedamos komunikacijos, didelė gyvenvietė. Šernų miško medžiai sveiki, gražūs, vietomis kaip giria atrodo, tad nesuprantama, kaip galima kirsti. Juk galėtų kirsti, kur mažiau yra gyvenančiųjų šalia, pavyzdžiui, prie Lėbartų yra žymiai prastesnis miškas“, – svarstė G. Bujauskas.

Anot jo, kartą su šunimi išėjęs pasivaikščioti ėjo kirtimų vietos link, prie sukrautų rąstų jau atvažiavo miškovežis, tačiau apsisuko ir nepasikrovęs išvažiavo. „Toks keistas elgesys kelia abejonių, ar tikrai viskas taip „švaru“, kaip deklaruojama. Kyla įtarimų“, – atvirai sako pašnekovas. Jo nuomone, vienintelė viltis – vis aktyvėjantys žmonių judėjimai. „Gyventojai sureagavo dėl Girulių miško ir kovoja dėl jo. Kiek žinau, gargždiškiai irgi kovojo dėl medžių – taip pat pavyko. Gal ir mums verta viešinti problemą, reikšti savo poziciją ir situaciją persverti gyventojų naudai, juk visi norime gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje“, – įsitikinęs G. Bujauskas.

Atsodins per 3 metus

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis paaiškino, kad su Dovilų ir Ket­vergių bendruomenėmis vykęs susitikimas buvo orientuotas į kitus klausimus, iš kurių pagrindinis – šiukšlinimas miškuose (vien šiemet jau išvežta 14–15 tonų padangų iš Ketvergių, Dovilų, Šernų miškų, pernai – 21 tona padangų su statybinėmis atliekomis). „Papildomu klausimu pristatėme informaciją apie atliekamus kirtimus, supažindinome su mūsų veikla“, – sakė T. Zaleckis.

Jis akcentavo, kad Šernų miškas yra pasiekęs brandą, tai ūkinis miškas, kurį suplanuota iškirsti ir atsodinti į vietą naujus miškus. Tai esą yra natūralus procesas. „Iškirstas miškas atkuriamas per 3 metus. Į vieną ha vidutiniškai pasodinsime

4 500 pušelių, kurias išauginome iš Šernų girininkijoje augančios paprastosios pušies sėklinės plantacijos sėklų. O iškertame iš vieno ha vidutiniškai 800–900 medžių. Šernų girininkijoje valstybinės reikšmės miškuose visos 3 metų ir senesnės kirtavietės yra atkurtos laikantis aplinkos ministro patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų“, – aiškino Kretingos regioninio padalinio vadovas.

Mediena, anot T. Zaleckio, yra parduodama aukciono būdu dukart per metus: metų pradžioje ir metų viduryje. 80 proc. laimi lietuvių įmonės, kurios šalyje perdirba medieną. Gautos lėšos yra panaudojamos minėtoms padangoms, statybinėms atliekoms išvežti, taip pat pavojingų medžių pjovimui, juk tam reikia ir specia­lios įrangos, ir aukštalipių.

Planus teigia viešinę

T. Zaleckio tvirtinimu, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys ūkinę veiklą vykdo vadovaudamasis LR aplinkos ministro 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintais, Kretingos regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projekte numatytais ūkinės veiklos sprendiniais. Informacija apie miškotvarkos projekto pristatymą buvo spausdinta laikraštyje „Vakarų ekspresas“ (2016 m. lapkričio 17 d.), projekto viešas svarstymas vyko Kretingos regioninio padalinio patalpose 2016 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis Miškų įstatymu, leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinė miškų tarnyba. „Šiems kirtimams vykdyti yra gautas leidimas kirsti mišką (2020 m. kovo 12 d.)“, – informavo Kretingos regioninio padalinio vadovas T. Zaleckis. Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška patikino, kad skelbimai dėl projekto buvo iškabinti aplinkinėse vietose, tai ir „Šernų“ sodininkų bendrijoje, Ketvergiuose, Doviluose.

Ūkinė dalis – vartotojams

A. Samoška akcentavo, kad ūkiniai miškai nėra apsauginiai, kaip ūkininkas pjauna javus, taip ir kertami medžiai subrendusiuose ūkiniuose miškuose. „Juk nerasime namų, kuriuose nebūtų medinio daikto. Mediena reikalinga vartotojams. Ūkinė miško dalis tam ir auginama“, – dėstė jis. A. Samoška informavo, kad Šernų girininkijoje yra 40 proc. apsauginių miškų ir 60 proc. ūkinių. „Šernų miške yra apsauginės juostos palei Miniją, palei tuos pačius „Šernų“ sodus – tos zonos nebus liečiamos. Kur atliekami kirtimo darbai – tik su leidimu. Mačiau, kad socialiniuose tinkluose žmonės rašo, jog naktimis vežama mediena, esą vagiama. Tai netiesa. Mediena vežama tada, kada turime techniką, kada pirkėjas atvažiuoja ir pan. Yra daug niuansų“, – paaiškino Šernų girininkijos girininkas.

Jis sako nevengiąs pasisodinti skeptikų į automobilį ir pavežioti, parodyti, kur jau atsodinti miškų plotai. „Raginu žmones kreiptis tiesiogiai, aiškintis situaciją, realiai viską parodyčiau. O dabar skleidžiama dezinformacija, ir viskas“, – „Bangai“ kalbėjo Šernų girininkijos girininkas.

Sodininkų bendrijos „Šernai“ valdybos pirmininkė Daina Baronienė „Bangai“ sakė, jog išties ašaros byra dėl kertamo Šernų miško: „Tačiau nieko negalime pakeisti. Aišku, naujam miškui ataugti prireiks dešimtmečių…“


TEISINĖ BAZĖ

  • Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad: „Miškų urėdija atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;<…>“.
  • Miškų įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad: „Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais <…>“.

KOMENTARAI

  • Šernų–Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa KUZAVIENĖ: „Kvietėme Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio atstovus. Mus tuomet labiau domino Dumpių miškas, jo ūkiniai ir apsauginiai aspektai. Tai mums apsauga, vienintelė užtvara nuo Dumpių kvapų, dulkėtumo. Buvo atlikti geologiniai tyrimai, dvi rajono bendrovės šį mišką norėjo paversti žvyro karjeru. Apie 60 ha! Tačiau susitikimo metu mus patikino, kad plyni kirtimai gali vykti tik tam tikrose vietose ir su įsipareigojimu atsodinti. Urėdijos nesivadovauja tik siekiu uždirbti, juk yra ir medžių ligų, panašiai.Dėl Šernų miško – klausimas, ar šalia gyvenantieji anksčiau žiūrėjo planus, juk jie sudaromi 10-čiai metų. Ūkiniai miškai visur egzistuoja, tačiau problema ta, kad Klaipėdos apskritis yra mažiausiai miškinga teritorija visoje Lietuvoje. Tos žalumos labai trūksta, o pramonės įmonių sankaupa yra labai tiršta. Galbūt ir Seimo nariai galėtų įsikišti, kad pramonės įmonės privalėtų dalį ploto užsodinti. Dabar poveikio aplinkai vertinimo procedūros numato procentą, kiek turi būti žalumos. Tačiau pasėjama veja, ir tuo baigiasi.“
  • Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė ILGINIENĖ: „Prisimenu, kad buvo derinimai ir aktyviai dalyvavo bendruomenės. Teritorija, kur yra kertami medžiai šiuo metu, priklauso Priekulės seniūnijai (kreipėmės į Priekulės seniūniją, tačiau ji neturėjo jokios informacijos dėl Šernų miško kirtimo – aut. past.). Aš manau, kad reikia paklausti sodininkų bendrijų narių, kodėl jie tuomet nedalyvavo svarstymuose. Informacija buvo vieša. Nors turiu patvirtinti, kad mūsų bendruomenės dalyvavo aktyviai. Dėl miškų kirtimo – aišku, kad gaila, bet subrendusius miškus reikia kirsti, kad neįsiveistų kenkėjai (Baltarusija jau yra pavyzdys, kad ten plynai kertami miškai dėl kenkėjų). Kiek žinau, iškirsti kvartalai yra ir atsodinami (kaip ir yra reikalaujama).“

Agnė ADOMAITĖ

G. BUJAUSKO nuotr.

1 Komentaras

  • Svoločiai tie miškų kirtėjai, tiksliau jų užsakovai. Atima iš mūsų paskutinius žalius plotus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių