• 18 rugpjūčio, 2022
|

Trėmimams atminti – paminklinis akmuo

Asociatyvi nuotr.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo iniciatyva bus įamžinti paminkliniu akmeniu 1951-ųjų metų trėmimai. Paminklinis akmuo turėtų atsirasti Gargždų parke, prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“ (Kvietinių g.). Tačiau tam dar turi pritarti ketvirtadienį posėdžiausianti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.


Tarybos komitetuose sprendimo projektas jau apsvarstytas. Vietos politikai informuoti, jog dar 2021-ųjų spalio 15 d. buvo gautas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininko Jono Kausteklio prašymas įamžinti sovietinius trėmimus Gargždų parke, prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“, šalia esančių paminklinių akmenų, pastatyti paminklinį akmenį, skirtą būtent 1951-ųjų metų trėmimams atminti.


Prašymą svarstė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių atminimo įamžinimo komisija, kurios posėdžiui pirmininkavo Silva Pocytė, doc. dr. istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji informavo, kad Kultūros taryba taip pat apsvarstė ir įvertino šį prašymą – jam pritarė. Tarybos narė Aušra Gudauskienė teiravosi, ar yra pateikti paminklo matmenys, vizualizacija. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja (kultūros paveldo apsaugai) Sonata Šmatauskienė informavo, kad prašyme šios informacijos nereikalaujama pateikti. Šiuo metu rengiamas dailės kūrinių įrengimo Klaipėdos rajono viešosiose vietose tvarkos aprašas, kuris bus tvirtinamas Administracijos direktoriaus įsakymu. Pagal šios tvarkos nuostatas, iniciatoriai Savivaldybei turės pateikti planuojamo įrengti objekto išsamų aprašymą (projektinius pasiūlymus), vizualizaciją, derinti su vyr. architektu, kalbos tvarkytoju (jei numatytas tekstas ar užrašas), seniūnija, kurios teritorijoje bus atliekami darbai, ir kt. reikalingais specialistais.


S. Pocytė akcentavo, kad šioje vietoje labai nuosekliai atspindėti visi metai, susiję su trėmimais, todėl nėra argumentų nepritarti. „Ši vieta yra nuosekli istorijos atminimo vieta, kurioje vaikams vedant edukacijas prie kiekvieno akmens galima pasakoti trėmimo istorijas, susijusias su Gargždų ir Klaipėdos rajono gyventojų likimais“, – kalbėjo doc. dr. istorikė S. Pocytė. Tad komisija pritarė J. Kausteklio prašymui.


Sprendimo projektą svarstant Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete daugiau diskusijų kilo dėl pačios vietos. Tarybos narys Viktoras Kura suabejojo, ar paminkliniam akmeniui tinkama numatyta vieta, šalia kryžiaus „Tautos skausmui atminti“ (Kvietinių g.). „Galėtų būti ne šalia gatvės, kur išėjusieji iš kavinės dar sustoja parūkyti, kartais išgėrę šlaistosi, bet giliau parke“, – svarstė V. Kura. Patarėja kultūros paveldo apsaugai S. Šmatauskienė atsakė, jog ši vieta, skverelis, ir skirtas tremtinių atminimui įamžinti. Ši teritorija yra įtraukta į kultūros vertybių registrą. Tad dėl vietos pakeitimo diskusijų neturėtų kilti.


Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Linkienė replikavo: „Viktorai, nenugrūsite niekur. Teks eiti pro šalį ir matyti mūsų tautos skausmo įamžinimo vietą.“ V. Kura darkart akcentavo, kad esmė ta, jog vasarą ten stoviniuoja rūkantys, išgėrę asmenys. Anot jo, net graudu žiūrėti. Atsakydama R. Linkienė pastebėjo, kad per 20 metų nėra mačiusi, kad kažkas prie šio skverelio rūkytų, būtų išgėrę ir pan. „Jums pasisekė, vadinasi, reikėtų prieiti ir sudrausminti tokius žmones“, – sakė ji.


Paminklinį akmenį numatoma pastatyti iniciatorių – buvusių tremtinių – lėšomis.

Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių