Ukrainietė turėjo nuojautą dėl ligos

Natalija Židčenko, 27-erių metų mokytoja iš Ukrainos, Charkivo srities, jau po operacijos – Nacionaliniame vėžio institute (NVI) jai atlikta radikali mastektomija dėl krūties naviko. Genetinio tyrimo metu moteriai buvo nustatyta BRCA geno mutacija. „Sutikau apie savo ligą papasakoti ir dėl to, kad kitos jaunos moterys žinotų, kad taip gali atsitikti kiekvienai. Ypač jeigu šeimos moterys yra sirgusios krūties vėžiu – juk anksčiau genetiniai tyrimai nebuvo atliekami“, – sako Natalija.

Karas sutrikdė gydymą
„Prieš trejus metus jau tikrinausi, nes žinojau, kad mama sirgo krūties vėžiu, o močiutė yra mirusi nuo šios ligos. Man kartais prieš menstruacijas atsirasdavo prie spenelio dėmelė, lyg skaudėjo. Būtent dėl šios problemos konsultavausi su gydytoju – išrašė tepalo, ir po menstruacijų ta dėmelė išnykdavo. Pernai spalį nuvažiavau konsultuotis būtent dėl šios krūties. „Su šia krūtimi problemos nėra, viskas tvarkoje. Bet va, kas čia, kitoje krūtyje“, – pasakė gydytojas. Jau kuris laikas kitoje krūtyje jaučiau tokį mažą žirnio dydžio sukietėjimą. Gydytojas pasakė, jog reikės sekti tą darinuką. Sukietėjimas nepraėjo, buvo diagnozuota fibrocistinė mastopatija. Patarė šalinti, kadangi tokie navikai linkę supiktybėti. Dar nebuvo atlikta biopsija, tik ultragarsinis tyrimas, pagal kurį gydytojas negalėjo tiksliai pasakyti, ar darinys turi kraujotaką, ar ne. Pas gydytoją buvau vasario 23 d., o kitą dieną prasidėjo karas“, – pasakoja savo ligos istoriją jauna moteris.
Atvykus į Lietuvą Natalijai prasidėjo krūtyje skausmai, padidėjęs darinys pulsavo. „Kreipiausi Biržuose į onkologą. Panevėžyje atliko biopsiją, patarė nedelsti ir padėjo atrasti kelią į Nacionalinį vėžio institutą“, – sako Natalija.

Teks išsitirti ir seseriai
NVI buvo greitai atlikti visi reikalingi tyrimai – magnetinio rezonanso ir kompiuterinė tomografija, kaulų skenavimas, ultragarsinis tyrimas. „Štai esu po operacijos. Man pašalino krūties liauką palikdami odą ir spenelį. Planuojama ateityje rekonstruoti krūtį su implantu. O priešvėžinis gydymas dar prieš akis. Gydytojai pasakė, jog po histologinio tyrimo atsakymo ir daugiadalykės krūties vėžio komisijos sprendimo bus patvirtintas gydymo planas. Be abejo, skirs medikamentinį gydymą, spindulinį gydymą, greičiausiai, taip pat“, – Natalija pasiruošusi būsimiems gydymo etapams.
Moteris turėjo nuojautą dėl ligos, mat žinojo šeimos istoriją – močiutė mirusi nuo krūties vėžio, šia liga serga ir Natalijos mama.
Nacionalinio vėžio institute nustatyta, kad Natalija yra patogeninio BRCA1 geno varianto nešiotoja. „Iki šiol to nežinojau, mama sakė, jog jai nebuvo atliktas genetinis tyrimas. Tai naujiena onkologijoje. Gydytoja pataria, jog reikėtų ir kitą krūtį rekonstruoti naudojant implantą. Taip pat ir kiaušides reikės tirti. Turiu seserį, ji likusi Ukrainoje. Ją įspėjome, kad išsitirtų. Ieško galimybių tai padaryti Ukrainoje“, – sako Natalija.
Lygindama NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrių su Ukrainos gydymo įstaigomis Natalija sako, jog čia ženkliai geriau: ir aplinka, ir paslaugos, ir personalo darbas, ir maitinimas. „Mes dar tik kelyje į tokį lygį, tikiuosi, kad pasieksime. Kai tik karas baigsis, nedelsdami grįšime namo“, – tiki geresne ateitimi moteris.

Moka mokesčius – gydymas nekainuoja
„Esu mokytoja, su visa šeima atvažiavau prasidėjus karui. Tėvelis turėjo pažįstamų Biržuose, tai čia ir atvykome penkiese, apsigyvenome trijų kambarių bute. Esame labai dėkingi, net nesitikėjome tokios prabangos. Pradėjau dirbti vaikų darželyje, nors esu vyresniųjų klasių mokytoja. Dėsčiau ukrainiečių kalbą ir literatūrą 5–11 klasių moksleiviams. Mokykloje vietos man neatsirado, ten jau dirbo mokytoja, todėl sutikau su didžiausiu malonumu imtis naujos srities – darbo su mažais vaikais“, – pasakoja apie gyvenimą Lietuvoje Natalija.
Kadangi Natalija oficialiai įregistravo savo gyvanamąją vietą, dirba, moka socialinio draudimo mokesčius ir turi laikiną piliečio statusą, jai gydymas Lietuvoje nekainuoja, kaip ir kitiems PSDF lėšomis draustiems Lietuvos piliečiams.

Mutacijos didina riziką
Paklaustas, ar iš tiesų jaunėja krūties vėžiu sergančiųjų pacienčių amžius, Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas gydytojas chirurgas dr. Saulius Bružas sako, jog vėžio statistika duomenų dėl jaunėjančio pacienčių amžiaus nepateikia. „Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine liga tarp premenopauzę ir menopauzę išgyvenančių moterų. Būtent todėl šios amžiaus grupės moterys – nuo 50 iki 69 metų, kviečiamos aktyviau dalyvauti prevencinėje mamografinės patik­ros programoje. O tai, kad krūties vėžiu suserga ir jaunesnės moterys, siejama su paveldimais mutavusiais BRCA1, BRCA2 genais. Smarkiai vystantis genetikos mokslui jo pasiekimai diegiami praktikoje – mūsų poliklinikoje konsultuoja du gydytojai genetikai. Turime visas ištyrimo galimybes ir jei moteris paveldėjusi genų mutaciją, galime prognozuoti ligos eigą ateityje, galime pasiūlyti profilaktinę chirurginę taktiką arba aktyvią stebėseną“, – sako dr. S. Bružas.
Pasak gydytojo, sergamumas krūties vėžiu didėja. „Šiuo atžvilgiu mes „vejamės“ civilizuotą pasaulį, kur sergamumas krūties vėžiu vis dar ženkliai didesnis nei Lietuvoje. Pvz., Belgijoje, Olandijoje. Bet mokslas eina į priekį, mokslinių tyrimų rezultatai prieinami, tik daug kas priklauso nuo finansinių išteklių, pagal kuriuos mes galime teikti pagalbą. Rekonstrukcinės operacijos – tai dar viena sritis, kur mums reikia pasitempti, kad neatsiliktume nuo Vakarų pasaulio. Estetinė išvaizda, mes puikiai žinome, moterims yra labai svarbi, gali daug nulemti jų asmeniniame gyvenime“, – sako dr. S. Bružas.

Pagal NVI informaciją