Žemaičių krašto kalbos ir ornamentų grožis
Klaipėdos rajono savivaldybės finansuotą projektą „Žemaičių krašto kalbos ir ornamentų grožis“ įgyvendino Klaipėdos rajono ikimokyklinės įstaigos Gargždų „Ąžuoliukas“ ir „Naminukas“, Dovilų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo Dovilų ir Šiūparių skyriai.
Projekto pradžia 2022 m. spalio 10 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 16 d.
Projekto tikslas – susipažinti su žemaitišku folkloru, dainomis, rateliais, žaidimais, papročiais ir kulinariniu pavedu, klausytis, aiškintis ir atskleisti žemaitiškų pasakų, dainų, ornamentų išskirtinumą ir grožį. Edukacinių užsiėmimų, išvykų, ekskursijų ir susitikimų metu supažindinti vaikus su žemaitiškos kalbos autentiškumu – kaip būdu išlikti savimi, darniai sugyventi su kitais, prigimtinių galių atskleidimo šaltiniu, skatinant vaikus domėtis savo šeimos tarme, žemaitiškų raštų ir tautinio kostiumo ypatumais, įsigyti žemaitiško tautinio kostiumo komplektus. Pagrindinis etnokultūrinio projekto siekis įgyvendinant ikimokyklinio priešmokyklinio ugdymo programą – sudarant vaikui sąlygas įgyti svarbiausių etninės kultūros reiškinių bei vertybių pažinimo ir suvokimo pradmenis, tapti tradicijų perėmėju tenkinant savo prigimtinius žaidybinius, kūrybinius ir pažinimo poreikius.
Projekto įgyvendinimo vieta – Dovilų pagrindinės mokyklos Dovilų ir Šiūparių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriai, Gargždų lopšeliai-darželiai „Naminukas“ ir „Ąžuoliukas“, Dovilų etninės kultūros centras, Klaipėdos rajono švietimo centras.
Pradiniame etape parengėme projektinės veiklos planą, numatėme renginius, veiklas ir projekto tęstinumą. Šių metų projektas tęstinis – 2021 metais įgyvendinome etninės veiklos projektą „Tautiniai ornamentai – ženklai iš praeities“ (partnerio teisėmis) kurio metu susipažinome su baltiškais ženklais, stebėjome juos kasdieniame gyvenime, organizavome kūrybinių darbų parodas įstaigose, vidaus ir lauko erdves puošėme baltiškais ženklais iš molio, šiaudų. Šių metų projekte tęsėme pradėtą veiklą, sudarėme sąlygas vaikams perimti liaudies tradicijas, kaupti etnokultūrinę patirtį kuo įvairesniais ir priimtinais pagal amžių būdais bei formomis. Ugdymo procese svarbi mokytojo pozicija, kiek jis pats domisi etninėmis vertybėmis. Mokytojai pagilino teorines žinias paskaitoje „Žemaitiu kalba: keravuojėms ėr tvėrtėnėms“, kurios metu Šiaulių universiteto prof. Juozas Pabrėža pristatė žemaičių kalbos savitumą, išskirtinumą ir norą ją puoselėti, mokyti vaikus žemaičių kalbos, nes per kalbą mes tampame saviti ir autentiški.
Vyko teminės savaitės, kurių metu mokytojai parengė įdomių ir kūrybinių veiklų planą, vaikai susipažino su žemaičių krašto ornamentais, papročiais, buities daiktais, mokėsi išgirsti žemaičių kalbos grožį per dainas, žaidimus, pasakojimus. Tradicinės kultūros pavyzdžiais buvo ugdoma nuostata elgtis dorai, žadinama vaiko meilė ir pagarba artimiesiems, ir jų darbui, aplinkiniams, bendraamžiams, gamtai; Mokėmės kalbėti žemaitiškai, jau nedaug suaugusiųjų moka žemaitiškai, o vaikų, kalbančių žemaičių kalba, jau neturime. Skatinant aktyvų vaikų dalyvavimą ir įsitraukimą į etnokultūrinę veiklą su tėvais ir pedagogais, vyko edukaciniai užsiėmimai Dovilų etninės kultūros centre. Etnologė Dalia Lengvinaitė vedė molio edukacijas priešmokyklinių grupių vaikams, taip pat ir Dovilų pagrindinėje mokykloje besimokantiems ukrainiečių vaikams. Pavyko sudominti tėvus žemaitiška kultūra. Dauguma tėvelių kilę iš Žemaitijos, tad noriai kartu su vaikais dalyvavo advento vakaronėse, prisiminė žemaitišką kalbą, patiekalus, buities daiktus, jų žemaitiškus pavadinimus (kiocis, kūlis, drobynos), atsinešę į grupes savo senelių, prosenelių senovinių rakandų – klumpių, kiocių, rėtį juos pristatė savo draugams.
Projekto metu susidraugavome su audėja Zita Paulikiene, kuri išaudė audinių ir pasiuvo tris žemaitiškus vaikiškus tautinius kostiumus (mergaitei ir berniukui) bei tris žemaitiškas juostas. Šiais kostiumais ugdytiniai pasipuošė dalyvaudami etnoviktorinoje „Žemaičių krašto kalbos ir ornamentų grožis“. Viktorinai buvo paruošti klausimai iš žemaitiškų ornamentų, kalbos, kultūros sričių. Mokytojos parengė vaikučių prisistatymą žemaitiškai, žaidė žemaitiškus žaidimus. Viktorinos metu vaikai atliko kūrybines užduotis, reikėjo papuošti lininę juostą, sudėlioti žemaitiško tautinio kostiumo dėlionę, komandų kapitonai turėjo pavadinti ištrauktą iš skynios daiktą žemaitiškai. Viktorinos viešnios ansamblis „Dainužė“ padainavo adventinių dainų, kurios sušildė. O garbioji komisija, kurią sudarė Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė, Klaipėdos rajono švietimo centro metodininkė Nomeda Skliuderienė ir Dovilų etninės kultūros centro etnologė Jolita Vozgirdienė, objektyviai įvertino komandų pasirodymus. Viktorinoje pralaimėjusių nebuvo, pasidžiaugėme pagilinę žinias, prisilietę prie žemaitiškos kalbos ir kultūros lobių, pabuvome kaip viena šeima jaukume laukti Kalėdų. Dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybei už paramą ir galimybę skleisti žemaitiškos ir etninės kultūros šviesą mūsų bendruomenėse.
Laima SUNGAILIENĖ
Dovilų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus pavaduotoja ugdymui
