Gegužinės pamaldos Šiūpariuose – ir žmonių bendrystė
Gražiausią pavasario mėnesį, skirtą Švč. Mergelei Marijai, Šiūparių kaimo žmonės gegužės vakarais rinkosi į senąsias kapinaites melstis, giedoti Dievo Motiną garbinančias giesmes. Praėjusio penktadienio vakare čia šv. Mišias aukojo Gargždų parapijos kunigai. Po pamaldų – smagus susibūrimas svetingų šiūpariškių Kalvaičių namuose, kur pasitiko doviliškiai muzikantai.
Paskutinę pavasario dieną gegužinės pamaldos Šiūparių kapinaitėse baigėsi šv. Mišiomis, kurias aukojo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigai – klebonas kan. Jonas Paulauskas, vikarai Mindaugas Stonys ir Dovydas Paulikas. Tvirčiau ir plačiau skambėjo giesmės, Marijos litanija, nes atvyko grupė bažnyčios choro giedotojų.
Maldininkų neišgąsdino tą pavakarę Šiūpariuose prašniokštusi liūtis su ledokšniais. Nurimus gamtai, giesmės ir maldos, į kurias įsipynė ir paukščių balsai, ramino sielą, gaivino praeities prisiminimus.
Gegužinių pamaldų tradiciją – rinktis senosiose kaimo kapinaitėse melstis, giesmėmis garbinti Dievo Motiną Mariją, prikėlė šiūpariškiai Šneideriai. „Nenorime, kad šimtmečio tradicija numirtų – daug metų gegužę kapinaitėse neskambėjo giesmės, bet jau trečius metus čia giedame“, – kalbėjo gražaus balso savininkas Arvydas Šneideris. Jo mama, šviesaus atminimo Marytė Šneiderienė, buvo giedotoja. Arvydas prisiminė, kad jo vaikystėje mama su kitais kaimo žmonėmis eidavo giedoti į kapines, bet sovietmečiu į gegužines pamaldas galėjo rinktis tik du kartus per mėnesį M. Šneiderienė sūnui ne tik pasakojo apie šią seną tradiciją, bet ir išmokė giesmių. Prieš kelerius metus Arvydas nusprendė kviesti gimtojo kaimo žmones į gegužines pamaldas Šiūparių kapinaitėse. Jam pritarė ir sesuo Liuda Grinkevičienė. „Juk čia mano brangi tėviškė, mano gimtinė, kurią labai myliu“, – net susigraudino Liuda. Kartu su jais – ir brolis Jonas Šneideris.
Šiūparių seniūnaitijos seniūnaitė Janina Gineitienė prisiminė, kad sovietmečiu čia taip pat ateidavo į gegužines pamaldas, ir apsidžiaugė, kad tradicija vėl atgaivinta. Gegužės vakarais čia maldai ir giesmei rinkosi keliolika šiūpariškių.
Tradiciškai gegužės mėnuo baigiasi šv. Mišiomis, kurias čia aukoja Gargždų parapijos kunigai. „Gražios maldos ir giesmės švč. Mergelei Marijai. Gegužė baigėsi, bet nereiškia, kad baigiasi mūsų pamaldumas į Dievo Motiną Mariją“, – šypsodamasis ištarė klebonas kan. J. Paulauskas, linkėdamas žydėti Šiūpariams ir nepamiršti Gargždų bažnyčios. „Pamaldumas švč. Mergelei Marijai trunka visus metus. Tai pagarbos ženklas Dievo Motinai Marijai, kuri yra mūsų užtarėja, tarpininkė“, – antrino kunigas Dovydas.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė padėkojo tradicijos puoselėtojams, ją palaikantiems šiūpariškiams. „Labai ją vertinu ir pati dalyvauju“, – patikino seniūnė, kuri įsikūrusi Gargžduose, bet kas vakarą su mama atvažiuodavo į gegužines pamaldas.
„Gražu, kad Šiūpariuose atgaivinta gegužinių pamaldų tradicija, kad atėjo ne tik vyresnieji, bet ir tėvai su vaikais“, – „Bangai“ sakė klebonas kan. J. Paulauskas.
Ši tradicija gyva ir Priekulės, Judrėnų, Plikių bei kitose parapijose. Praėjusią savaitę Maciuičių kaime taip pat vyko gegužinės pamaldos, dalyvavo kunigai, pašventintas kryžius.
Po pamaldų Šiūparių kapinaitėse visi susibūrė svetingųjų Ramutės ir Martyno Kalvaičių namuose. Čia juos pasitiko doviliškiai muzikantai, vadovaujami Jono Kavaliausko.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
