„Vaivorykštėje“ – pirmasis virtualus paskutinis skambutis. Karantinas neįveikė dvyliktokų nuotaikingo pasivažinėjimo automobiliais po miestą

„Vaivorykštėje“ – pirmasis virtualus paskutinis skambutis. Karantinas neįveikė dvyliktokų nuotaikingo pasivažinėjimo automobiliais po miestą

Kasmet gegužės pabaigoje paskutinio skambučio proga gimnazijas užplūsdavo moksleiviai, tėvai, nešini gėlėmis, dovanomis, linkėjimais. Visgi dėl koronaviruso pandemijos šį pavasarį masinis šurmulys yra apribotas asmens higie­nos taisyklėmis, tačiau penktadienį kai kurių reikalavimų gatvėse nepaisyta. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija tradicinei šventei pasirinko nestandartinį modelį – nors išlaikyta dvyliktokų tradicija atsisveikinant važinėti automobiliais po miestą, tačiau vakar pirmąkart mokyklos istorijoje paskutinis skambutis nuskambėjo virtualiu būdu, o ne kaip įprasta, visiems susirinkus aktų salėje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Paskutinio skambučio šventę planuoja organizuoti vėliau, galbūt birželio mėnesį.

Pavasario emocija – nuotoliu

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos pedagogė, režisierė Rasa Rusteikienė „Bangai“ atskleidė, kad idėja surengti Paskutinio skambučio virtualią šventę kilo prasidėjus lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoms. „Per kavos pertraukėlę gimnazijos direktorė pasiteiravo, ar turiu idėjų dėl paskutinio skambučio karantino metu. Natūraliai atsakiau, kad reikia kurti nuotoliniu būdu“, – teigė pašnekovė pridurdama, kad pasitarusi nusprendė kurti tiesioginį vaizdo montažą.

Vakar prieš virtualią Paskutinio skambučio šventę nuo 10 valandos kartu su policijos palyda, kaip ir būdavo įprasta ankstesniais metais, per Gargždus papuoštais automobiliais važiavo gimnazijos abiturientai. Vidurdienį virtualusis paskutinis skambutis vyko sukuriant įspūdį, kad šventė vyksta čia ir dabar, tačiau iš gamtos pasaulio. „Žinoma, buvo minčių kurti taip, kad atrodytų, jog vyksta gimnazijos aktų salėje, bet po to apmąsčiau, jog tai nebus originalu. Tad ir nusprendžiau, kad verta išeiti iš šios komforto zonos, jausti pavasario emocijas“, – pasakojo organizatorė.

Kokia šiemet Paskutinio skambučio šventės tema? Gi dažniausiai dvyliktokams linkima laimės, sėkmės, kalbama apie jų ateitį – tai yra tokio renginio klasika. „Tai turėdama omenyje prisiminiau, kad lietuvių liaudies išmintis „sprogsta“ nuo įvairiausių prietarų ir visokių gražių patarimų, kaip gaudyti sėkmę, tą laimės paukštį. Kartais veikia ne tik logika, bet ir mistiniai, antgamtiniai dalykai“, – naktį kilusia renginio temos idėja dalijosi mokytoja.

Nuspręsta kurti atskirus kadrus, bet juos montuoti taip, kad viskas tarpusavyje sietųsi. „Kranto“ pagrindinėje mokykloje dirbanti Danutė Elena Raudienė filmavo bendrą pirmųjų mokytojų kalbą“, – atskleidė R. Rusteikienė.

Vaizdo įrašuose – prietarų reikšmės

Tiesioginės transliacijos laiku Paskutinio skambučio šventėje svečiai anksčiau nufilmuotuose kadruose įprasmino reikšmingus dalykus. „Paprašiau Klaipėdos rajono mero, kad jis nusifilmuotų prie Savivaldybės aikštės fontano ir pasakęs sveikinimo kalbą palinkėtų abiturientams egzamino rytą mesti į tvenkinį centų pridėdamas, kad norėtų, jog jie vėliau sugrįžtų gyventi į Gargždus“, – akcentavo režisierė.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius vaizdo įraše kalbėjo apie tai, kaip svarbu egzamino dieną eiti su laimingais marškiniais – lietuvių liaudies išmintis teigia, kad turi būti 7 sagos – nelyginis skaičius. „Bangos“ redaktorė Vilija Butkuvienė filmuotame kadre pasakojo apie plevenančią ore plunksną, bylojančią apie kūrybiškumą. Kitame per šventę transliuotame įraše užfiksuota, kaip „Vaivorykštės“ vadovė O. Sturonienė rado pasagą ir pabrėžė, jog prieš egzaminus būtinai namuose prikaltų pasagą virš durų, kad neštų laimę ir sėkmę.

Sukurti šventinę nuotaiką padėjo ir tėvai. Reda Meškienė teigė, jog abiturientams linkėjo, kad visi prietarai „neštų“ tik geras emocijas, sektųsi egzaminuose, nebūtų baimės. „Savo vaikus labai mylime, tad siuvome jiems laimės marškinius“, – džiaugėsi mama.

Gimnazijos valgyklos vedėja Rima Malakauskienė teigė, kad virtualiai sveikindama dvyliktokus priminė posakį: „Sakoma, jog pusryčiams reikia suvalgyti virtą kiaušinį ir pabelsti šaukšteliu per jo lukštą – tuomet viskas išsipildo. Kad viskas sektųsi, reikia šaukštelį druskos mesti per kairį petį.“

„Vaivorykštės“ mokinių prezidentūra lėkė į mišką ir su humoru filmavo vaizdą, esą reikia apibėgti aplink medį 3 kartus, užkasti seną batą prieš egzaminą ir sugalvoti norą, naktį žiūrėti į žvaigždes ir laukti, kuri iš jų kris.

Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaras kunigas Mindaugas Stonys linkėjimą filmavo varpų skambėjimo metu. „Kreipiausi su sveikinimais iš Gargždų bažnyčios. Kalbėjau, jog su varpų skambėjimu įsiliejame į Paskutinio skambučio šventę. Bažnyčios varpų skambėjimas yra kvietimas maldai, ji – tai gyvenimas. Ypač šioje situacijoje jaunimas išgyvena įvairius svarstymus dėl ateities, abejones. Svarbiausia leisti suklusti maldai“, – pabrėžė vikaras kunigas.

Liko esminiai akcentai

Neabejotina, kad karantino laikotarpio abiturientų laida yra ypatinga, kadangi jai netenka patirti tikrojo paskutinio skambučio džiaugsmo. „Kurdama renginio scenarijų, paprašiau abiturientų, kad bent dalis susirinktume ir kai kuriuos kadrus nufilmuotume iš anksto: puošėme automobilius, dvyliktokai dėvėdami kaukes, pirštines nešėsi balionus“, – įspūdžiais, kaip filmavo Paskutinio skambučio šventės siužetą, dalijosi organizatorė. Filme išlaikytos tradicijos: skambėjo valstybės, gimnazijos himnai, įterptas ir abiturientų pasisakymas, perduotas testamentas ateities kartoms.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius pritarė dvyliktokų idėjai per miestą važiuoti automobiliais, nes tai jau yra tapę šios šventės atrakcija.

„Virtualus paskutinis skambutis man iššūkis ir kaip renginio režisierei – šitokio dar nėra buvę. Smagu, kad vėl kartu esame bendruomenė – mokytojai surėmė pečius, pasitikėdami vieni kitais bendradarbiaujame, nebijome filmuotis. Visgi gaila, kad negalime matyti žmonių spindinčių akių gyvai, reaguoti čia ir dabar, gėlių auklėtojoms perduoti taip, kaip visada, negalime pažvelgti į tėvus taip, kaip būtų įvykę aktų salėje. Jei leistų aplinkybės, gyvo renginio niekada nekeisčiau į jokį virtualų, koks jis išmanus bebūtų“, – apibendrino mokytoja R. Rusteikienė.

Švęs vėliau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas, kaip reikėtų užtikrinti sveikatai saugią aplinką. Šiuo metu, tęsiantis karantinui, renginiai, į kuriuos gali susiburti iki 30 asmenų, gali vykti tik lauke. Tad mokykla šventę gali surengti stadione, lauko klasėje, mokyklos kieme. Paskutinio skambučio šventė turėtų vykti kiekvienai abiturientų klasei skirtingu laiku.

„Bangos“ pakalbinta Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė daugumą detalių dėl paskutinio skambučio paliko kaip paslaptį: „Planuojame surengti šventę birželio 1-ąją per Vaikų gynimo dieną. Nenoriu atskleisti, kokio tipo renginys tai bus – gimnazijoje ar virtualiai, tegul tai lieka siurprizas.“

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė kalbėjo, jog paskutinis skambutis vyks birželio 5 dieną, nes buvo neaišku, kaip bus toliau dėl karantino. „Šventę ruošia vienuoliktokai kartu su Veiviržėnų kultūros centro dramos studija „Netikras teatras“. Esame suplanavę, jog jei bus geras oras, tuomet būsime gimnazijos kiemelyje. Kadangi kiemelis yra U raidės, tai abiturientai turėtų būti centre, o visi kiti dalyviai – mokytojai, tėvai, giminės – galėtų saugiai stovėti prie langų per visus 3 aukštus. Nežinau, ką yra sumanę patys abiturientai, bet jeigu nuspręs važiuoti automobiliais po miestelį išlaikydami atstumus, kodėl ne“, – Paskutinio skambučio šventės planu dalijosi vadovė.


  • Klaipėdos rajono mokyklas šiemet baigia 186 abiturientai: Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją – 149, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją – 19 ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją – 18.
  • Šiemet bus tęsiama prasminga tradicija penkiomis premijomis apdovanoti abiturientus, geriausiai išlaikiusius brandos egzaminus. Premijos mecenatai jau keleri metai yra bendrovė „Neo Group“. Idėjos iniciatoriai – Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“. Partneriai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.
  • Šiemet brandos egzaminus laikys 28 267 kandidatai. Iš jų – 26 360 bendrojo ugdymo ir profesinių mokymo įstaigų abiturientų, 632 buvę mokiniai ir 1 275 eksternai.
  • Kaip ir kasmet, populiariausias išlieka anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas, šiemet jį laikys 18 653 kandidatai. Matematikos valstybinį egzaminą laikys 15 965 kandidatai. Istorijos valstybinį egzaminą – 8 462 kandidatai.
  • Biologijos valstybinį egzaminą pasirinko 5 935, fizikos – 2 384, geografijos – 3 227, IT – 2 579. Rusų (užsienio) kalbos – 1 794 kandidatai. Mažiausiai pasirinkusių prancūzų kalbos valstybinį egzaminą – laikys tik 27 kandidatai.
  • Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, jį laikys visi siekiantieji gauti brandos atestatą. Galima rinktis, ar laikyti šį egzaminą valstybinį, ar mokyklinį. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17 268 kandidatai.

Robertas MACIUS

A. VALAIČIO nuotr.


Taip pat skaitykite:

Didesnės ES išmokos žemdirbiams mažins atotrūkį
A. Bogdanovas: seniūnijos nebus jungiamos, planuojamos papildomos lėšos jų infrastruktūrai
Pacientai vis dar sunerimę dėl medicinos paslaugų
Pasaulio kolumbariumai išskirtiniai, Lietuvoje dar nepopuliarūs
Gargždiškius miesto centre kankina sunkiasvorių pragaras
106-osios vėžaitiškių Oninės be patoso, įkvėptos kuklumo
Girkališkiai šventė smagiai ir blaiviai
Jaunuoliai mokėsi verslavimo ir limonado gamybos
Šilauogyno Gribžiniuose vėžaitiškis plėsti nežada
Gardžiuokimės su šakočių kepėjais iš Šakių
Susitikimas su Irena Stražinskaite-Glinskiene
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Jėgos aitvarų instruktoriui pučia palankūs vėjai

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook