Vėžaitiškių trispalvės drąsa – ženklas laisvei
Prieš dvidešimt penkerius metus gražią spalio 21-osios dieną ant aukščiausio Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo pastato sovietmečio valdžios akivaizdoje vėžaitiškių iškelta trispalvė drąsai įkvėpė ir kitus. Po kelių dienų tautinį atgimimą, laisvės troškulį, nepriklausomybės siekį ženklinusios vėliavos jau plevėsavo Gargžduose, Priekulėje, kitose rajono vietovėse. Simboliškas sutapimas: anuomet trispalvė iškelta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo dieną, o praėjusį penktadienį Vėžaičiuose vykęs šio svarbaus įvykio minėjimas sutapo su Konstitucijos diena.
Vėžaitiškių ir buvusių sąjūdiečių būrys po šv. Mišių šv. Kazimiero bažnyčioje su trispalve nužingsniavo į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo aikštę. 1988 m. spalį pašventintą ir vietos muziejuje išsaugotą vėliavą pagarbiai nešė jaunoji karta: anūkai ar proanūkiai tų žmonių, kurie anuomet aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo veikloje. Kai kurių jų jau nebėra tarp gyvųjų – Algirdo Plesevičiaus, Sigito Kaziulio – jie pagerbti tylos minute. Konferencijų centro prieigose ekrane keitėsi Jono Šidlausko prieš ketvirtį amžiaus filmuotos medžiagos akimirkos. Archyviniai kadrai liudijo, kad anuomet žmonių buvo susirinkę nepalyginamai daugiau, vyravo pakylėta nuotaika ir jaudulys keliant trispalvę.
– Susiklostė keista situacija, kai šiuo metu mūsų tautinė vėliava yra valstybinė, ją reikiamomis progomis net ne visi iškelia – įstatymuose ir baudos numatytos. O tada, kai tautinė vėliava buvo draudžiama, ji po nakties vienur kitur tarsi dygte išdygdavo, – samprotavo buvęs apylinkės pirmininkas Povilas Slušnys. Jis priminė, kad prieš dvidešimt penkerius metus tą dieną posėdžiavusi apylinkės Taryba pritarė tautinės vėliavos iškėlimui. Kitą rytą pirmininkui tekę išklausyti rajono
„Prasidėjus atgimimui žmonėms nereikėjo specialių kvietimų. Žodis iš lūpų į lūpas suburdavo įvairioms Sąjūdžio iniciatyvoms. Kas yra vėliava, jautėme širdimi. Dabar keliaudami po pasaulį, ieškodami, kur daugiau uždirbti pinigų, pamirštame, kad Lietuva ir vėliava yra telkiantis dalykas. Valdžios keičiasi, tai yra materialus procesas, o dvasinė stiprybė yra tai, kad Lietuva esame mes visi“, – tautinės vėliavos pakėlimo sukakties ceremoniale kalbėjo aktyvi Sąjūdžio narė, Klaipėdos universiteto prof. Dalia Ambrazaitienė.
Vykdomojo komiteto atsakingo darbuotojo priekaištus dėl to, kad šis sprendimas nebuvo suderintas su valdžia. Bet Vėžaičiuose plevėsuojanti tautinė vėliava buvo Sąjūdžio duotas ženklas nebepaisyti sovietinės valdžios įnorių, o vis drąsiau veikti ir ruoštis nepriklausomos Lietuvos atkūrimui.
Buvęs pirmosios Vyriausybės žemės ūkio ministras, Seimo narys, Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius Vytautas Knašys tautinės vėliavos pakėlimo 25-osios sukakties minėjimo ceremoniale akcentavo stiprią vėžaitiškių bendrystę, jų gebėjimą susivienyti kilniam tikslui. „Tą dieną su kitais sąjūdiečiais buvau išvykęs į Vilniuje vykusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Grįžę radome ant filialo pastato iškeltą trispalvę. Štai ir išvažiuok – žiūrėk, kažkas be tavęs ir įvykę“, – nuotaikingai istorines dienas prisiminė V. Knašys. Jo nuomone, visgi stebuklas, kad tokia didžiulė sovietinė valstybė žlugo. Prie šio stebuklo prisidėję ir Vėžaičių žmonės, pirmieji rajone išdrįsę pademonstruoti vieną svarbiausių valstybingumo simbolių – tautinę vėliavą. V. Knašys sakė didžiuojąsis, kad būtent Vėžaičiuose prasidėjo ir Lietuvos žemdirbių sąjūdis.
Iškilmėse susirinkusiuosius sveikino ir linkėjo pozityviai įvertinti permainas nepriklausomoje Lietuvoje, saugoti valstybės simbolius, gerbti Tėvynei atsidavusius, patriotiškai nusiteikusius žmones buvę aktyvūs sąjūdiečiai bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai Juozas Lankutis, Danutė Paškauskaitė, Jonas Šatkus.
Šventėje koncertavo Vėžaičių kultūros centro šokių kolektyvas „Karuselė“ ir ansamblis „Vaivorykštė“. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas bei bendruomenė iškilmių dalyvius pakvietė pasidalinti savo mintimis prie kavos puodelio.
