Stiprybės ne tik spūstyse
Tikriausiai nekelia nuostabos, kad nuolatinių neigiamų įvykių fone daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu išgyvena psichologinę krizę.
Šios savaitės pradžioje uostamiestyje užsitęsę kelio remonto darbai Vilniaus plente ir neapgalvoti eismo pakeitimai įvažiavime į Klaipėdą virto tikru košmaru: šimtai įsiutusių vairuotojų buvo įkalinti kilometrinėse spūstyse, viešasis transportas drastiškai vėlavo, o uostamiesčio prieigos tapo nevaldomu eismo chaosu.
Ši situacija puikiai apnuogino šalies strateginių objektų planavimo impotenciją ir institucijų nesusikalbėjimą. Kas dėl to kaltas, kaip reikėjo elgtis ir ko griebiasi situaciją bandžiusi gelbėti miesto valdžia, kurią socialiniuose tinkluose linksniavo visi, kas tik netingėjo.
Nuo pirmadienio Klaipėdos savivaldybės užsakymu remontuojama ir iki birželio mėnesio pabaigos uždaryta Rimkų pervaža, o valstybės valdomoje Vilniaus plento atkarpoje remontuojama kelio danga, ji tvarkoma ir automagistralėje už Jakų žiedo – šiuos darbus organizuoja valstybės kontroliuojama bendrovė „Via Lietuva“. Anot Klaipėdos miesto mero A. Vaitkaus, kuris, susidarius tokiai kritiškai situacijai, socialiniuose tinkluose paviešino savo poziciją, miesto Savivaldybė apie „Via Lietuva“ vykdomus darbus Vilniaus plente esą sužinojo tik jiems prasidėjus, o apie būsimą Rimkų pervažos remontą pati Savivaldybė buvo gyventojus įspėjusi iš anksto.
Pirmiausia būtina įvardyti aiškų adresatą – Klaipėdos miesto savivaldybė nėra Jakų žiedo savininkė. Ši sankryža ir prie jos besijungiantis magistralinis kelias A1 priklauso valstybei. Tiesiogiai už eismo organizavimą, remontus ir infrastruktūrą čia yra atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“.Taigi, šiuo atveju Savivaldybė teisiškai neturi teisės nei reguliuoti kelių remonto grafikų, nei savavališkai keisti eismo organizavimo valstybinės reikšmės objektuose. Reikalauti iš miesto mero sutaisyti valstybinį žiedą yra tas pats, kas pykti ant kaimyno, kad jūsų namo stogas prakiuro.
Papildomos alyvos į ugnį įpylė ne tik nesuderinti remonto darbai, bet ir pačios „Via Lietuva“ sprendimas žiede įrengti plastikinius bortelius bei perbraižyti eismo juostas. Tai visiškai apribojo vairuotojų manevringumą ir galutinai užkimšo „pajūrio vartus“. Paradoksalu: regiono gyventojai kenčia, o sprendimų priėmėjai Vilniaus kabinetuose situaciją, ko gero, stebi tik pro popierinių analizių prizmę.
Ar toks atvejis Klaipėdos miesto prieigose labai nustebino? Ko gero, ne. Ne vienerius metus „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) Gargžduose remontavo Tilto gatvę iki piliakalnio. Visi terminai vėlavo: tai rangovas bankrutavo, tai žiemos šalčiai trukdė. Žmonės pyko dėl apylankos, negailėjo kandžių replikų socialiniuose tinkluose, dažniausiai įsiūtis buvo nukreiptas prieš rajono Savivaldybę tarsi ji pro langus nematytų, kas po jos nosimi darosi. Bet minėta gatvė yra „Via Lietuva“ priklausomybėje, tad ir atsakomybė tenka jai. Tačiau ši akcinė bendrovė irgi neskubėdavo nei gyventojų, nei žiniasklaidos informuoti, kodėl stringa darbai Tilto gatvėje. Esame ir mes, žurnalistai, kai klausdavome, kodėl vis dar nematyti minėtos gatvės remonto pabaigtuvių, iš tos bendrovės atstovų išgirdę: turime svarbesnių projektų, nesate prioritetas.
Tai, kas labai sudėtinga valstybės valdomoms įmonėms, nesudėtinga atsakingai mąstantiems žmonėms, kurių komentarus socialiniuose tinkluose galima paprastai apibendrinti. Kaip reikėjo daryti dėl Klaipėdos situacijos? Elementari logikos pamoka: kad remonto metu nebūtų paralyžiuotas regiono gyvenimas, eismo planuotojai privalėjo atlikti tam tikrus namų darbus. Tokios apimties remontai didmiestyje turėtų būti vykdomi naktimis arba ne piko valandomis. Magistralinių arterijų remontas pačiame transporto srautų įkarštyje yra vadybinis nusikaltimas. Tačiau teko pastebėti, kad antradienį būtent po darbo valandų kritinėse Klaipėdos vietose kelininkai jau nebedirbo, o ką jau kalbėti apie naktį Ar buvo išankstinis alternatyvų paruošimas tokiems remontams? Apvažiavimo maršrutai turėjo būti visiškai suderinti, paženklinti ir atverti prieš pirmajam ekskavatoriui įvažiuojant į Vilniaus plentą.
Galbūt būtų galima tiek ir nemoralizuoti, tačiau visi suprantame, kad tokie nekoordinuoti veiksmai dėl remontų keliuose reiškia, kad ir dėl galimos X valandos strateginis konkrečių veiksmų planavimas mūsuose yra beveik nulinėje stadijoje. Susimąstykime, ar turime atsakymą, kaip veiktume, jei staiga reiktų didesnio pravažumo karinei technikai, o remontai paralyžiavę miesto prieigas? Beje, juk dar nepamiršome, kaip teko gelbėti žiemą užstrigusį karinės technikos krovinį prie remontuojamos Tilto gatvės, kai vairuotojas iš užsienio nesusigaudė apylankose? Tai tik mažas pavyzdėlis.
Kol Klaipėdos regiono gyventojai kaito spūstyse, Vilniuje vėl naujas skandalas: kad Vyriausybė ant molio kojų stovi, tai aišku kaip dieną, bet vėlgi nustatytas kibernetinis incidentas. Pranešama, galimai galėjo būti pasiekta sveikatos priežiūros specialistų profesinė ir kontaktinė informacija – iki 62 203 įrašų. Tad tikriausiai nekelia nuostabos, kad nuolatinių neigiamų įvykių fone daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, rodo naujausias Krizių įveikimo centro atliktas tyrimas. Psichologinės krizės požymių šiuo metu patiria 56,8 proc. šalies gyventojų – tai didžiausias rodiklis nuo matavimų pradžios 2019 metais, kai tokių žmonių buvo 31,1 proc. Didžiausią nerimą Lietuvos gyventojams šiuo metu kelia karas ir bendras nesaugumo jausmas (35 proc.), kylančios kainos bei finansinis spaudimas (33 proc.), savo ir artimųjų sveikata (33 proc.) bei neapibrėžtumas dėl ateities (30 proc.). Šios gyvenimo sritys visiems aktualios, tad palinkėkime vieni kitiems stiprybės ne tik spūstyse.
Vilija BUTKUVIENĖ
