Užduotis valstybei – įvertinti kozirį
Šią savaitę įprasmino ypatinga data – Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kaip niekada anksčiau iš aukštų Lietuvos vadovų lūpų proginėse kalbose itin atkakliai skambėjo raginimas puoselėti vienybę, įsiklausyti į kitų nuomones, telktis kartu sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Tačiau atrodo, kad valstybės himną giedame visi ta pačia nata, tačiau jo prasmes „vienybė težydi“ ar „vardan tos Lietuvos“ suprantame itin skirtingai.
Kelios dienos prieš iškilią datą Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiama Lietuvos saugumo situacijos apžvalga.
Lietuvos žvalgybos tarnybos pažymėjo, kad pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai per pastaruosius metus yra nepakitę: agresyvėjanti ir karinę galią didinanti Rusija, glaudžiai su Rusija bendradarbiaujanti ir nuo jos priklausoma Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija.
Pastaraisiais metais Lietuvoje politinis ir visuomeninis gyvenimas patyrė ryškių pokyčių. Žmonių saugumo pojūtis ir pasitikėjimas valstybės institucijomis kito: tarp optimizmo ir susirūpinimo, kadangi visuomenė susidūrė tiek su išorinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip geopolitinė įtampa ir augančios informacinės atakos, tiek su vidiniais iššūkiais – augančiu nepasitikėjimu politinėmis partijomis, korupcijos skandalais ir viešojo sektoriaus efektyvumo trūkumu. Visuomenė yra susirūpinusi dėl didėjančio socialinio susiskaldymo, neapykantos kalbų ir abejonių dėl teisėsaugos gebėjimų užtikrinti saugumą kasdieniame gyvenime. Tad Lietuva, kaip moderni demokratinė valstybė, susiduria su įvairiais nacionalinio saugumo iššūkiais, kurie apima ne tik išorės grėsmes, bet ir vidaus problemas.
Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis ypatingą dėmesį atkreipia į socialinių tinklų, kuriais žmonės yra pernelyg užsibūrę, pavojus. Socialinių tinklų informacijos srauto šiukšlyne nemaža dalis žmonių praranda gebėjimą savarankiškai protauti, nebegeba atskirti balto nuo jodo, o po truputį prijaukinti užkimba ant abejotinų pasiūlymų, kartais dėl rizikos euforijos, kartais ir dėl priešiškų žvalgybų viliojimų pinigais. „Socialiniai tinklai vykdant priešišką veiklą naudojami akivaizdžiausiai. Ten vyksta verbavimai, ten vyksta užsakymai nusikalstamai veikai, ten formuojamos nuomonės. Ypač per „Telegram“ kanalus“, – kalbėdamas LRT radijo laidoje akcentavo R. Bridikis. Mūsų žvalgybininkai jau seniai pastebėjo, kad Rusija meta didžiulius pinigus propagandai, daro tai sumaniau nei Vakarai. Tad kol mes vis dar nerandame stiprių priešnuodžių manipuliacijoms informacija, tol itin lengvas socialinių tinklų prieinamumas, nuolatinis skatinimas jais naudotis, tai yra itin atviras kelias nepilnamečių sąmonei teršti. Šiomis dienomis susigriebta ir mūsų Seime: parlamentarė D. Ulbinaitė pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti socialinių tinklų prieinamumą jaunesniems nei 16 metų vaikams bei įpareigoti platformas efektyviai tikrinti vartotojų amžių.
Ir visgi neįmanoma nepasidžiaugti brandžia Lietuvos jaunuomenės dalimi, tokia, kokia koncertavo Gargždų muzikos mokykloje Kovo 11-osios išvakarėse, Gargždų kultūros centro renginio „Lietuvos DNR“ jaunaisiais vedėjais, šventėje savanoriškosios tarnybos baigimo pažymėjimus gavusiais jaunuoliais.
Suprantu, kad kai kas gali rūgščiai šyptelėti (pragyvenimas gi brangsta, degalų kainos kyla ir kt.), bet baigiant labai norisi platesniam mąstymui pacituoti šių metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatą dr. Adomą Klimantą, kuriam būtent Kovo 11-ąją įteiktas šis apdovanojimas. Jaunas mokslininkas sako: „Mes gyvename geriausią gyvenimą ir valstybė turi neįtikėtiną kozirį savo rankose. Jeigu ekonominiai motyvai ginti šitą valstybę, dėl jos kovoti 100 metų vedė lietuvius į kovą, tai jeigu mes dabar turime, ši valstybė sukuria geriausią įmanomą gyvenimą istorijoje, yra arčiausiai Vakarų lygio, tai valstybė turi be galo stiprų kozirį vesti žmones ruoštis ginti šią valstybę dabar. Esu be galo dėkingas, kad komisijos nariai suprato, pajuto šito pasakojimo Lietuvai reikšmę, ir aš tikiuosi, kad ši monografija padės mūsų tautai šį tą suprasti.“ Taigi, svarbus klausimas mūsų valstybei: ar turėdama neįtikėtiną kozirį ji sugebės juo laiku ir išmintingai pasinaudoti vardan mūsų visų saugios ateities?
