Gargžduose patirties sėmėsi kirgizų gydytojai
Klaipėdos rajono savivaldybėje ketvirtadienį lankėsi gydytojų delegacija iš Kirgizijos. Šioje šalyje sveikatos priežiūros sistema panaši į Lietuvos – jie perima mūsų patirtį. Prof. Arnoldas Jurgutis, kuris yra Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas, dirba Kirgizijoje ekspertu perduodant patirtį. Jo iniciatyva ir atvyko delegacija.
Svečiams pristatėme Lietuvoje vykusio sveikatos priežiūros įstaigų struktūros ir paslaugų restruktūrizavimo rezultatus bei Gargždų ligoninės restruktūrizavimo procesą. Jo metu bendras lovų skaičius sumažėjo nuo 140 iki 123, buvo uždaryti Ginekologijos, Stacionarios chirurgijos, Reanimacijos skyriai, tačiau pradėtos teikti dienos chirurgijos paslaugos, padidėjo ambulatorinių paslaugų apimtys, įsteigtos geriatrijos lovos (20). Apie 80 proc. gargždiškių stacionarines antrojo lygio paslaugas gauna kitose savivaldybėse, pagrinde Klaipėdos.
Sveikatos sistemos struktūra Kirgizijoje yra vertikali: nuo Sveikatos apsaugos ministerijos žemyn į savivaldybes. Savivaldybės savarankiškai mažai veikia šioje srityje. Pavyzdžiui, Kirgizijoje savivaldybės gydytojo atitikmuo yra sveikatos koordinatorius, kurį paskiria savivaldybės taryba, tačiau tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai yra ir pavaldus. Sveikatos priežiūros finansavimas yra 3 rūšių: ligonių kasos, valstybės biudžetas per Sveikatos apsaugos ministeriją ir specialiosios dotacijos.
Dirba šeimos gydytojai, tačiau jie yra persikvalifikavę iš terapeutų ir vaikų ligų gydytojų (taip buvo ir Lietuvoje), o naujai paruošti šeimos gydytojai pradės dirbti tik po 3 metų. Gyventojai prisirašo prie įstaigos, kurioje dirba grupė šeimos gydytojų, bet neturi galimybės pasirinkti konkretų gydytoją (kaip pas mus). Prisirašant laikomasi griežto teritorinio principo, ir kitoje teritorijoje gali prisirašyti tik gavę leidimą. Ministerijos pavaldume yra trečiojo lygio įstaigos ir antrinio lygio stacionarai. Savivaldybėse veikia tik mažos ligoninės. Sveikatos priežiūros reforma šioje šalyje vyksta, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Todėl kolegos iš Kirgizijos uždavė labai daug klausimų.
Gargždų ligoninėje ir Gargždų PSPC Gargždų šeimos medicinos klinikoje taip pat turėjo daug klausimų: koks atlyginimas, kokiu principu nustatomas (buvo nustebę, kad taikomos formulės, atsižvelgiant į prisirašiusių pacientų skaičių ir darbuotojo indėlį, nes pas juos yra fiksuotas atlyginimas, nepriklausomai, kiek turi pacientų). Ypač domėjosi slaugytojų darbu, nes šios Lietuvoje dirba labiau savarankiškai. Stebėjosi, kad neturime bakteriologinės laboratorijos, o šiuos ir kitus tyrimus vežame net į Vilnių.
Ypač domėjosi socialinėmis paslaugomis: socialiai nedraustais gyventojais, smurtu artimoje aplinkoje, nakvynės namais, vaiko teisėmis. Jų šalyje yra daug piliečių, kurie neturi asmens dokumentų ir net vaikai neturi gimimo liudijimo, skiepų paso. Apie tai sužinoma tik tokiam vaikui atėjus į mokyklą. Priežastys: sunku pakeitus gyvenamąją vietą prisiregistruoti (prisiregistravus naujoje vietoje keičiami ir asmens dokumentai). Jeigu tėvai nėra registruoti, tai ir vaikai negali būti registruojami, ir todėl jiems neišduodamas asmens dokumentas (gimimo liudijimas). Klausėme kaip tuomet gauna sveikatos priežiūros paslaugas – gydymo įstaigose nereikalaujama asmens dokumento. Svečiai pažymėjo, kad socialinėje srityje mes labai toli pažengę.
Laima KAVECKIENĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja
