Rinkodaros ekspertė gimtajam kraštui komplimentų negaili

„Dažnai galvojama, kad marketingas = kūryba. Taip mąsto tie, kurie apie jį galvoja taktiniame (kasdieniame) lygmenyje. Strateginiame lygmenyje marketinge yra labai daug matematikos ir nuo gebėjimo viską apskaičiuoti ir gerai pasverti labai didele dalimi priklauso jūsų verslo marketingo strategijos sėkmė“, – įsitikinusi B2B rinkodaros ir komunikacijos agentūros „We Are Marketing“ bendraįkūrėja N. Petrauskaitė.

Iš Dauparų kilusi ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją baigusi Neringa PETRAUSKAITĖ šiuo metu yra gerai žinoma marketingo ir komunikacijos ekspertė, B2B rinkodaros ir komunikacijos agentūros „We Are Marketing“ bendraįkūrėja, universiteto dėstytoja, savanorystės puoselėtoja. Kad ir kiek karjeros trofėjų ji pasiekė, Neringa nepamiršta gimtojo krašto. „Dauparai yra nuostabiausių ir veikliausių žmonių gyvenvietė Lietuvoje“, – neabejoja ji, savo įtemptoje darbotvarkėje radusi laiko atsakyti ir į „Bangos“ klausimus.
„We Are Marketing“ – pirmoji Lietuvoje
– Neringa, grįžkime į tą laiką, kai dar buvote Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistė. Ar apie tokią ateitį tuomet ir svajojote?
– Tuomet didžiausia dilema buvo – kur stoti? Galvoti ar svajoti, kuo būsiu, buvo per anksti. Suvokimas, ką noriu daryti, atėjo ar tiksliau užsidegiau ta mintimi studijuodama universitete po pirmosios marketingo paskaitos. Ji, rodos, buvo trečiąjį studijų semestrą. Tada labai aiškiai supratau, kad tai yra mano kryptis. Greitai gimė planas, ką ir kur turėčiau studijuoti toliau ir pan. Toliau seka paprasta – magistrantūros studijos būtent toje srityje, kurias baigiau su pagyrimu, vėliau doktorantūros studijos, o paraleliai mokslams jau kaupiamos pirmosios įmonės profesinės patirtys versle.
– Jūsų vadovaujama agentūra „We Are Marketing“ veikia nuo 2012 m. Kaip kilo mintis ją įkurti ir ar lūkesčiai pasiteisino? Papasakokite, kokios agentūros svarbiausios veiklos sritys. 
– „We Are Marketing“ yra pirmoji Lietuvoje ir iki šiol vienintelė specializuota B2B (verslas verslui) marketingo agentūra. Paprastai kalbant – mes nedarome dešrelių, šampūnų ar bandelių marketingo, o dirbame su tais, kurie gamina produktus arba kuria paslaugas kitiems verslams. Pavyzdžiui, lazerių gamintojais, tais, kurie kuria detales vėjo jėgainėms, IT įmonėmis, fintech bendrovėmis, advokatų kontoromis ir pan. Jei tai Lietuvoje įkurtos įmonės – mūsų šalis jiems per maža ir pagrindinės rinkos yra eksporto rinkos, todėl nuolat dirbame su tarptautine rinkodara (marketingu). Tiesą sakant mūsų klientų gretose yra daug ir tokių įmonių, kurios mažai ką bendro apskritai turi su Lietuva, o kai kurios ir yra savo sektoriaus lyderės pasaulyje ar Europoje – tokiais atvejais 100 proc. mūsų darbo yra tarptautinė rinkodara.
Patarimai smulkiesiems verslininkams
– Klaipėdos rajone veikia ne tik nemažai tarptautinių verslo kompanijų, bet ir patys gyventojai išsiskiria verslumu, randasi vis daugiau besiryžtančių nerti į smulkiojo ir vidutinio verslo vandenis. Ar galėtumėte duoti tris patarimus, kurie padėtų išpopuliarinti smulkiųjų verslininkų teikiamas paslaugas? 
– Matyt, lengviausia būtų kalbėti dalinantis patarimais per klaidų, kurias matau tokius verslus darančius, prizmę. Ir, deja, nebūtinai populiarinimas, kaip įvardijote, yra esminis barjeras sėkmei.
Visų pirma nesvarbu dirbi verslas verslui, ar verslas galutiniam vartotojui srityje – svarbiausia išsiskirti iš kitų. Kuo tie skirtumai didesni ir geriau išryškinti (ant pakuotės, komunikacijoje ir pan.) – tuo lengviau jus įsimins ir tuo paprasčiau bei greičiau natūraliai be didelių papildomų pastangų išsigryninsite savo lojalų pirkėją.
Antra – pinigai uždirbami juos protingai išleidžiant. Noriu pabrėžti – protingai. Tai reiškia, kad reikia atsakyti į klausimą, į ką investuojant patirsiu didžiausią proveržį. Kartais tai gali būti investicijos į didesnį veiklos ar įmonės žinomumą (t. y. reklamą, straipsnius žiniasklaidoje, soc. tinklus ir pan.), tačiau nebūtinai. Jei jūsų produktas jį išbandžiusius nuvilia ar nėra patrauklus, gal pradėti vertėtų nuo grįžtamojo ryšio susirinkimo ir analizės, ką tobulinti. Tai irgi yra investicijos. O gal jūsų produktas yra puikus, tačiau jūs neturite pakankamai patirties ar kontaktų parduodami. Tokiu atveju gal pagrindinė investicija turėtų būti į distributorių tinklo kūrimą ar tiesiog patyrusių pardavėjų samdymą ir pan. Tad identifikuoti savo silpnąsias verslo sritis turėtų būti svarbiausias uždavinys, jei matote, kad jums ne itin sekasi. Tam pirmiausia skirkite savo laiką ar pinigus.
Smulkųjį verslą, kuris būna labai lokalus, dažnai pradedame vedini didelio entuziazmo, bet nepaskaičiuojame, kiek reikia klientų per metus, kad to verslo rezultatai tenkintų. Tą pratimą atlikti labai svarbu, nes gal paskaičiavus paaiškės, kad jūsų verslas liks ant merdėjimo ribos, jei, pavyzdžiui, neplėsite rinkos – neieškosite būdų, kaip parduoti produktus kituose miestuose, nesikelsite į elektroninę prekybą ir pan. Apskritai, dažnai galvojama, kad marketingas = kūryba. Taip mąsto tie, kurie apie jį galvoja taktiniame (kasdieniame) lygmenyje. Strateginiame lygmenyje marketinge yra labai daug matematikos ir nuo gebėjimo viską apskaičiuoti ir gerai pasverti labai didele dalimi priklauso jūsų verslo marketingo strategijos sėkmė.
Ragina nemeluoti ir nesikuklinti
– Nedovanotinos verslo komunikacijos klaidos, tai – … 
– Nereikia meluoti. Visgi ši taisyklė universali ne tik gyvenime, bet ir versle. Antra dažna mums lietuviams, o ypač regioniniams mažesniems verslams būdinga klaida – kuklumas. Nemokame viešai pasidžiaugti ir pasigirti, kad, pavyzdžiui, iškepėme jau tiek tortų, kad kiekvienam mūsų miestelėnui būtų net po tris, arba per 10 veiklos metų nebuvo nė karto, kad klien­tas grąžintų jūsų produktą dėl netenkinančios kokybės.
– „We Are Marketing“ – tik viena iš Jūsų veiklos sričių, dėstote Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete. Kuo ir kaip ši sritis Jus įtraukė?
– Universitete dėstau jau daugiau nei 15 metų. Dėstau nuo doktorantūros studijų. Tiesą sakant esu dėsčiusi bent keliuose. Pastaruoju metu tai Vilniaus universitetas ir ISM. Dėstyti likau po doktorantūros studijų, ne dėl to, kad tai būtų kažkoks mano pašaukimas – priežastis daug žemiškesnė ir paprastesnė. Manau, kad man gyvenime sekasi ir tikiu, kad tą sėkmę, atėjusią energiją reikia į visatą grąžinti. Tad dalinimasis žiniomis ir savo patirtimi yra mano pasirinkimas, kaip aš tą energiją sugrąžinu. Tai nebuvo atsitiktinis pasirinkimas – tiesą sakant vedamas gero pavyzdžio. Aš turėjau fantastišką pavyzdį dar studijuodama Klaipėdoje. Mano darbo vadovė buvo nereali – skyrė laiko po paskaitų diskutuoti studijų temomis, dalijosi savo asmenine biblioteka ir taip aš atradau keletą rimtų marketingo autoritetų pasaulyje. Apskritai per diskusijas lavino kritinį mąstymą. Ji viso to neprivalėjo daryti. Ir tuomet dar buvo tie laikai, kai to iš dėstytojo natūraliai ir nesitikėjai. Šis jos pavyzdys mane ir įkvėpė pasirinkimui dėstyti taip įkvepiant ir keičiant jaunąją kartą.
Savanorystei įkvepia vertybinis pamatas
– Savanorystė jau seniai taip pat tapo Jūsų vizitinės kortelės neatsiejama dalimi. Noras padėti kitiems – auklėjimo šeimoje pasekmė, įgimtas dalykas?
– Manau, jog viskas, ką darau, kyla iš stipraus vertybinio pamato. O jis, aišku, susiformavo šeimoje. Matyt, kažką teisingai tėvai mus su sese augindami darė. Aš jaučiu du dalykus: pirma, mes visi esame už viską atsakingi – tai, kas mus supa ir kas vyksta aplinkui mus. Antra, mes tai, kas mums nepriimtina ar nepatinka, galime pakeisti ir tai yra mūsų pareiga. Man pasiekti rezultatų imantis visokiausių socialinių projektų ir skiriant tam nemažai savo laiko padeda ir marketingo žinios, ir verslo kontaktai. Džiaugiuosi, kad turiu žmogaus, kuriuo galima pasitikėti, reputaciją. Tai padeda į veiklas įtraukti kitus, surinkti finansavimą – nesvarbu, kokia veikla aš užsiimu – ar tai yra mano įkurtas pagalbos Ukrainai fondas, ar tai vaikų namų globa ir pan. Dažnai mes galvojame, kad neverta veltis ten, kur nesupranti, kad ir kokias geras intencijas turėtumei. Negaliu sutikti su tuo, nes aš žinau, kad tai, ką padariau su savo VšĮ „Pagalba Ukrainai“ fondu – išgelbėjo ne vieną gyvybę. Ir aš tikrai nežinojau, prieš leisdamasi į tą veiklą, nei kaip pirkti automobilius Norvegijoje ir vežti juos perdažius į Ukrainą, nei kaip ir kur pirkti bei gabenti kariams antidronų sistemas, nei kur pirkti koduoto ryšio racijas ar dronus, kuriuos nebūtų paprasta susekti ar elementariausias balistines plokštes. Nieko nežinojau, bet kai supranti, kodėl tai darai ir įdedi pastangų, viskas pavyksta.
Žinia iš Dauparų
– Gyvenate ir dirbate Vilniuje, ar sugrįžtate kartais į Klaipėdos rajoną? Ką manote apie Gargždus, miesto pokytį?
– Oi, kaip čia prigavai mane… Žinau, kad šį interviu skaitys mama su tėčiu, tad turiu prisipažinti – grįžtu per retai (šypsosi – aut. past.). Aš iš Dauparų. Visada taip prisistatau ir verslo susitikimuose, nes manau, kad čia yra nuostabiausių ir veikliausių žmonių gyvenvietė Lietuvoje. Noriu, kad visi, kurie važiuoja automagistrale, pamatę Dauparų užrašą tai žinotų.
Grįžtant prie Gargždų – man miestas pirmiausia yra žmonės. Būtent į juos pirma ir atkreipiu dėmesį, kai keliauju užsienyje. O žmonės man atrodo čia laimingi, atsipalaidavę, daug bendrystės ir laiko kartu. Tai yra nuostabu – visi tie bruožai ir privalumai, kurių didmiestyje nėra. Todėl, matyt, ir imponuoja.
Be abejo, miesto veidas labai pasikeitęs – labai sutvarkyta miesto infrastruktūra, daugybė naujų veiklų ir poilsio erdvių. Negaliu sulaukti, kada jau pastatysite tą baseiną – esu beveik įsitikinusi, kad ir mano vizitai į Dauparus nuo tada padažnės (juokiasi – aut. past.).
– Sakoma, jog gerai dirba tas, kas moka gerai ilsėtis. Koks Jūsų poilsis, kaip atgaunate energiją?
– Šiame etape mano darbo diena yra 12–14 val. Būna, kai 16 ar net 18 val. Ar tai vargina – tikrai taip. Tačiau labiau pavargčiau nieko nedarydama, todėl ir atostogos, jei tokias planuoju, būna labai aktyvios. O jei turiu kelias valandas „pabėgti“ įprastą dieną, renkuosi pasivaikščiojimą, o rudenį net spirgu, kaip veržiuosi į mišką grybauti.
Agnė ADOMAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių