Išpūsti užmojai subliūško – ižde pritrūko pinigų
Tačiau kitų metų finansinės prognozės rajonui optimistinės
Rajono vieno politiko kažkada paleista skambi frazė, jog Klaipėdos rajonas pasmerktas pinigams, šiemet skaudžiai grįžo bumerangu. Metų pabaigos rajono biudžetas – su ryškiu minuso ženklu – gruodžio viduryje trūko 1,6 mln. eurų visoms išlaidoms apmokėti. Džiaugiamasi, kad bent pavyko sukrapštyti pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms ir net vienkartinėms išmokoms. Tačiau neliko jokiems naujiems pirkiniams ar paslaugoms. Kaip nutiko, kad milijoninėmis viršplaninėmis lėšomis anksčiau didžiavęsis rajonas staiga pritrūko pinigų?
Apie tai kalbamės su Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena GAILIUVIENE.
Premijoms – 44 tūkst. eurų
Pradėkime nuo atlyginimų – ar pavyko juos sumokėti taip, kaip buvo suplanuota? Ar darbuotojams numatytos kalėdinės premijos?
Kaupėme lėšas iš anksto, tad gruodžio pradžioje buvo išmokėti atlyginimai už lapkritį, nuo gruodžio 27 dienos pradėjome mokėti už gruodį. Stengiamės, kad darbuotojams susidarytų 12 atlyginimų per metus, nes tai turi įtakos deklaruojant pajamas. Be to, dalis darbuotojų gauna atlyginimus ne iš vieno šaltinio – iš mokinio krepšelio, valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti skirtų lėšų. Pavyzdžiui, vaikų darželių auklėtojos atlyginimą sudaro mokinio krepšelio ir rajono biudžeto lėšos. Valstybės lėšos visada į rajono biudžetą įvedamos labai tiksliai, be vėlavimų, tad stengiamės prisitaikyti prie šio ritmo – darbuotojams laiku išmokėti ir biudžetinę dalį.
Kaip ir pastaruosius dvejus metus, Savivaldybės administracijos darbuotojams ir šiemet skirtos vienkartinės išmokos – po 100 eurų. Iš viso šioms išmokoms prireikė 44 tūkst. eurų. Išmokų premijomis nepavadinčiau, nes premija yra gerokai solidesnis reikalas – tai pusė ar visas atlyginimas, o čia yra labiau simbolinė šventinė išmoka.
Susiveržė diržus
Vienu metu nuskambėjo skaičiai, kad rajonas įvairioms būtinoms reikmėms pritrūks net 2,5 mln. eurų? Kokia situacija yra antroje gruodžio pusėje? Ar teko smarkiai susiveržti diržus?
Tie skaičiai momentiniai, situacija nuolat keičiasi. Po žinios, kad gali būti didelis kreditorinis įsiskolinimas, buvo peržiūrėtas visas biudžetas, ieškota vidinių rezervų trūkstamoms lėšoms atkurti. Dar rugsėjį visoms įstaigoms pranešėme, kad sutaupytus komunalinių paslaugų asignavimus naudotų trūkstamam darbo užmokesčiui.
Dar vienas lėšų rezervas – sąskaitos už įvairias paslaugas bei priemones, kurios gali būti pateiktos apmokėjimui tik šio mėnesio pabaigoje ar sausio pradžioje, tad asignavimams reikalinga suma dar gali keistis. Rajono Taryba patvirtino biudžeto asignavimų pakeitimus, pagal kuriuos daugiau kaip 650 tūkst. eurų, įskaitant mokesčius, skiriama atlyginimams, tačiau mažėja kitos išlaidos. Gruodžio 18 d. duomenimis, trūko 1,6 mln. eurų visoms suplanuotoms išlaidoms sumokėti.
Tačiau mėnesio pabaigoje, tikėtina, šis skaičius keisis, nes tai priklauso nuo to, kiek ir kokių sąskaitų apmokėjimui gausime. Svarbiausia, kad darbuotojai neliks be algų. Yra tokia finansinė situacija, ir reikia taikytis prie jos, realiai vertinti padėtį. Kaip aš sakau, negali niekur nueiti nežinodamas, kur esi. Pasidarome ilgalaikius planus, bet, užuot ėję tiesiai, vis nukrypstame į šoną, planai koreguojami kas mėnesį.
Planai nerealūs
Kas turėjo įtakos metų pabaigoje susidaryti sunkiai finansinei padėčiai? Gal priplanuota pernelyg daug brangių statybų, remontų, kurie ne pagal kišenę, o gal tai nulėmė dar ir kitos priežastys?
Metų eigoje nuolat buvo didinami pajamų planai, kurie šiemet pasirodė pernelyg optimistiniai. Gruodžio 18 d. duomenimis, Savivaldybės biudžetas buvo vykdomas 90,8 proc., biudžeto likutis sąskaitoje siekė 728,1 tūkst. eurų. Vis dėlto šių metų vasario mėnesį patvirtintas biudžetas bus įvykdytas, kaip suplanuota, tačiau per metus padidinus 1,7 mln. eurų pajamų planą, dalies suplanuotų lėšų negausime. Kai šių metų vasarį rajono Taryba tvirtino strateginį veiklos planą ir rajono biudžetą, kai kurioms priemonėms lėšų nebuvo skirta, tikintis, jog, kaip visada, bus viršplaninių lėšų, tad didindami pajamų planus, atkursime ir šias lėšas, skirtas įvairioms reikmėms. Tarp tokių priemonių pateko lengvatinis moksleivių pavėžėjimas, įmokos už Klaipėdoje besimokančius rajono moksleivius, vieno mėnesio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ir kt.
Kartu su atkuriamomis lėšomis atsirado ir naujų reikmių, nes daug iššūkių pateikė lietingas ruduo, o valdant tokį didžiulį ūkį, ir stogai prakiūra, ir patalpos patvinsta ar kas nors staiga sugenda, tad vis prireikia pinigų. Šie metai – išties sudėtingi, liks nepanaudotų kelių priežiūros ir plėtros bei valstybės investicijų programų lėšų, nes dėl prastų oro sąlygų strigo planuoti darbai.
Sunkesnę finansinę situaciją nulėmė ir tai, jog negavome tokių viršplaninių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kokių tikėjomės. Ankstesniais metais iš 3 mln. eurų viršplaninių pajamų maždaug 2 mln. eurų būdavo įvedama į biudžetą iš surenkamo GPM.
Dėl 2017 m. pasikeitusios GPM pervedimo savivaldybėms tvarkos netekome apie 1 mln. eurų. Didėjant gyventojų skaičiui ir kuriantis naujoms įmonėms, mūsų biudžetas nuo to nepapilnėjo, nes dalis šio mokesčio buvo pervesta prasčiau gyvenančioms savivaldybėms. Tai niekam nebuvo paslaptis, nekart sakiau politikams, jog protokoliniai sprendimai dėl įvairių išlaidų šioje finansinėje situacijoje nėra parankūs.
Pinigų kojinėje nelaikys
Tai Klaipėdos rajono savivaldybė – ne iš tų, kuri stengiasi laikyti pinigus atsargai „kojinėje”?
Tikrai nelaikome – sąskaitoje lieka tik likučiai, kurių negalima išleisti, nes tokia yra biudžeto sandara. O negalime išleisti todėl, kad sausio pirmomis dienomis gauname lėšas kaip praėjusių metų pajamas. Pavyzdžiui, pernai liko 680 tūkst. eurų. Kitais metais šios lėšos panaudojamos. Be kita ko, daryti didelius atidėjimus, t. y. pernelyg taupyti, esant infliacijai, nelabai būtų pateisinama. Tuo labiau, kad rajone yra didžiuliai poreikiai, nes čia gyvenimas labai intensyvus, didelis ūkis, urbanizacija, paskui kurią mes nebespėjame. Kai kurios statybos, pavyzdžiui, Slengių darželio, vyksta iš skolintų lėšų.
Bet prasiskolinę tikrai nesame, jau kurį laiką laikosi ta pati 7 mln. eurų skola. Dabar yra tokia tvarka, jog galima skolintis ne daugiau, kiek tais metais grąžiname. Štai šiemet grąžinome daugiau kaip 1 mln. eurų paskolos, o pasiskolinti planavome 996 tūkst. eurų. Kitais metais vėl greičiausiai skolinsimės panašią sumą. Paskolos yra labai pigios – skolintis tikrai verta.
Kitų metų iždas pilnesnis
Kokios rajono biudžeto pajamų prognozės 2018 metais? Gyvensime turtingiau ar?..
Prognozuojama, jog į 2018 m. Savivaldybės biudžetą įplauks 25,5 mln. eurų iš GPM, o tai yra 26,2 proc. (5,3 mln. eurų) daugiau nei prognozuota šiais metais. Palyginti su 2017 m., patikslintas pajamų planas didėja 18,1 proc. (3,9 mln. eurų). GPM prognozę pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Visos savivaldybės 2018 m. prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sudaro per 32 mln. eurų. Palyginti su šių metų prognozuotomis pajamomis didėja 19,8 proc. (5,2 mln. eurų), su patikslintu 2017 m. pajamų planu – 10,8 proc. 2018 m. savivaldybių biudžetams bus skirima 82,82 proc. (šiais metais yra patvirtinta 78,17 proc.) šio mokesčio įplaukų nuo visų GPM įplaukų į konsoliduotus valstybės ir savivaldybių biudžetus. Nauja tai, jog kitais metais GPM dalį (procentais) sudarys pastovioji dalis – 78,45 proc. ir kintamoji dalis – 4,37 proc.
Kuo galėtumėte pradžiuginti biudžetinių įstaigų darbuotojus – ar kitąmet kils algos?
Darbo užmokesčio fondas rajono biudžete sudaro apie 55 proc. Atlyginimai be abejonės didės, tačiau po truputį, maždaug 10 proc. Jau 2017 metais įsigaliojo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kurio tikslas – padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Iki 2021 metų įstatymui įgyvendinti lėšas skirs valstybė. Šiam tikslui kitais metais numatytos valstybės lėšos – 382 tūkst. eurų. Nuo Naujųjų metų didės minimali mėnesinė alga ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis. Šiems padidinimams valstybė skiria 355 tūkst. eurų.
