Miestiečių verslininkų iššūkis: Vanaguose įkūrė ūkį

Jolanta ir Alvydas Rasiukai: „Kaimas, ūkis – mūsų naujas iššūkis.“

Prieš 3 metus klaipėdiškiai verslininkai Jolanta ir Alvydas Rasiukai Vanaguose įsigijo šimtametę sodybą, kurioje ne tik po darbo mėgaujasi ramybe. Kaimo gyvenimo skonio nepažinę sutuoktiniai atokiame vienkiemyje sumanė auginti gyvulius ir paukščius. Logistikos verslą plėtojančiam vyrui ir jo šeimai ūkis – atsipalaidavimas, poilsis grįžus po darbo. Jie džiaugiasi geromis emocijomis bendraudami su kaimo žmonėmis.

Sužavėjo hailendų grožis

Pavažiavęs geroką kelio galą nuo Agluonėnų, po to pasukęs žvyrkeliu, atriedi į Rasiukų vienkiemį Vanagų kaime. Aptvare šalia atnaujintos senovinės trobos tingiai slankiojo hailendų veislės mėsiniai galvijai. Egzotiški gyvūnai, apžėlę tankiais gaurais, čia praleido visą žiemą. Pasak Alvydo, šalčio jie nebijo. Blogiau lyjant, tvyrant drėgmei. Pasislėpti nuo vėjo, sniego jie gali čia pat įrengtoje pavėsinėje. Nedaugelis ūkininkų ryžtasi auginti šios veislės, išvestos Škotijoje, mėsinius galvijus. Jie auga lėčiau nei kitų veislių. „Hailendai mums labai gražūs“, – savo pasirinkimą paaiškino Jolanta.

„Be to, jų mėsa labai kokybiška“, – pridūrė Alvydas. Bet jis pastebėjo, jog niekas iš augintojų dar neragavo hailendų veislės mėsos: ji – brangi.

Rusvi, juodi, pilkšvi, plačiais, į šalis išsiskleidusiais ragais pasipuošę galvijai atrodo agresyvūs, bet jie jaukūs, reaguoja pašaukti vardu. Tačiau šeimininkas spėjo įsidėmėti jų charakterio bruožą: panorėjęs prievarta už ragų nenusivesi – reikia gražiuoju bendrauti, kad paklustų.

Naujakuriai pirmiausia įsigijo buliuką, po to – telyčaičių. Jos spėjo subręsti – praėjusių metų pabaigoje pradėjo veršiuotis. Jau atsivedė 7 veršelius, kurie labiau primena meškiukus nei įprastus veršelius. Ūkininkai akcentavo, jog veršiuojasi lengvai, gali ir ant sniego. Šeimininkams nereikia laukti, stebėti šio proceso: ateina į aptvarą ir randa veršelį.

Dabar bandoje – 24 galvijai. Rasiukai planuoja ją plėsti. Juk hailendai nereiklūs – užtenka sočiai duoti pašaro, pamaloninti grūdais ar miltais. Beje, pastaruosius perka iš ūkininkų.

Nuo galvijų – iki bičių

Mišriame Rasiukų ūkyje yra kur akis paganyti ne tik miestiečiui. Jie užsiveisę avių – Vokietijos merinosų, Lietuvos juodgalvių ir mišrūnių: daugiau nei 100 ilgavilnių mekena tvarte. Jie pasirinko mėsines avis, tačiau ir šias kartais tenka pamelžti – miestietė Jolanta išmoko. „Juk silpni ėriukai nepajėgia žįsti – tenka girdyti krekenomis iš buteliuko“, – pasakojo ji. Šaltuoju metų laiku silpnutį ėriuką ji parsineša į kambarį.

Ūkininkai formuoja avių bandą – norėtų užsiveisti iki 200 ėriavedžių.

Jie augina ir ožkas – Biorn veislės gražuoles. Kitame tvartelyje – pilkšvi, neįprasti gyvūnai. Tai Mangalica veislės kiaulės, nors jų kailis labiau primena avis. Šios lašininės greitai užauga.

J. Rasiukienė parodė savo paukštyną. Ji pasakojo pirmiausia užsiveisusi nemažą pulką dedeklių, bet vėliau ėmė kolekcionuoti veislines vištas. Turėjo 20 veislių gražuolių, bet egzotiškąjį pulką išretino vanagai. „Juk Vanagų kaime gyvename“, – nusijuokė pašnekovė. Ir nebėra noro atgaivinti egzotiškųjų pulką. Tačiau šioje sodyboje galima pasigrožėti povais, pentardomis, žąsimis, neįprastomis antimis ir netgi mėsiniais balandžiais, kurie šeimininkams – tik dėl grožio.

Rasiukai svečius vaišina medumi iš savo bityno – Alvydas užsimanė ir jo: jau turi 22 bičių šeimas.

Šiuolaikiniai ūkininkai piktinasi stereotipais

Sutuoktiniai pasakojo, kad darbus abu pasiskirstę, jiems padėti iš uostamiesčio atvyksta sūnūs Egis ir Lukas, be to, vieną darbininką samdo. Anot pašnekovų, grįžus po darbo rūpintis ūkiu – poilsis, atsipalaidavimas. „Juk gyvūnai gydo. Nuo jų patirtos geros emocijos atpalaiduoja. Pažįstu žmogų, kuris užsiveisęs paukštyną pasveiko“, – dėstė Alvydas.

Rasiukai pasakojo, kad žinių, kaip auginti gyvulius ir paukščius, ieško internete, konsultuojasi su veterinarijos specialistu. Jų teigimu, gyvulių augintojai nelinkę dalintis patirtimi. „Naujokui, pasiryžusiam auginti avis, sudėtinga rasti informacijos, bet turintys patirties augintojai neatskleidžia šių paslapčių“, – apgailestavo Alvydas. Ir pridūrė: „O mums ne gaila – viską išaiškiname“.

Naujakuriai patenkinti pasirinkę kaimą. „Miesto ir kaimo žmonių bendravimas skiriasi – čia sveikinasi visi, netgi nepažįstami. O gatvėje prasilenkia vienas kito nepastebėdami, – kalbėjo A. Rasiukas. – Kokybiškas gyvenimas kaime – nuoširdus bendravimas žadina geras emocijas.“

Savo sodyboje jie svetingai priima čia atvykstančius kaimo žmones, besidominčius jų auginamais retais gyvūnais.

Naujakuriai didele vertybe laiko ir tai, kad maitinasi sveikais, savo pagamintais produktais – paukštiena, aviena, kiaušiniais.

Anuomet povandeninio sporto pasiekimais garsėjęs A. Rasiukas 20 metų Klaipėdoje plėtoja logistikos verslą. Neseniai jo gyvenime atsirado naujas iššūkis: išbandymas kaime, gyvulių ūkis. Sutuoktiniai džiaugiasi, kad per 3 metus pavyko daug nuveikti.

„Bet giminaičiai skeptiški: klausia, kokia iš manęs ūkininkė?“ – neslėpė Jolanta. Stilingai apsirengusi moteris iš tiesų nepanaši į stereotipinę „kaimo bobą“. „Argi kaime gyvenant neįmanoma gražiai atrodyti? Tereikia pasirūpinti savimi. Štai mano nagai priauginti, o aš viską dirbu savo ūkyje. Ir ūkininkų vakaronėje mačiau puikiai atrodančių ūkininkių. Reikia pamiršti stereotipiškas kaimo varguoles“, – šypsojosi Jolanta.

Šį pavasarį Rasiukai dvi savaites keliavo po Tailandą ir Kambodžą. „Mes kasmet išvykstame į užsienį atsipūsti“, – patikino kaime prigiję miestiečiai.