„Lalene“ desertų namai: stebina ir skoniai, ir komanda

Karo sunkumai, baimė netekti namų, programėlė mobiliajame telefone, informuojanti apie oro atakas, ir nuolatinis nerimas dėl artimųjų, vaikų saugumo iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo nesusiję su nuostabiu skoniu, kuris kasdien išgaunamas „Lalene“ desertų namuose Klaipėdoje. Čia saugų prieglobstį ir darbo vietą surado 3 merginos iš Ukrainos, kurioms desertų gamyba padeda pamiršti karo baisumus, tačiau tėvynės ilgesys, noras būti artimųjų apsupty išlieka.
Svarbiausia – degančios akys
„Renkantis personalą į savo komandą man svarbiausia ne konditerio diplomas, profesionalumas, o degančios žmogaus akys, norėjimas mokytis, įgyti patirties, kurti, gaminti tokius gaminius, kuriuose būtų sudėtas stilius, prabanga, skonis, o svarbiausia džiugintų tiek konditerį, tiek pirkėją“, – atvirai pasakojo unikalios desertinės „Friedricho pasaže“ savininkė Jelena Aleksandravičienė. Kai pasaulį išvydo jos vaikelis, Jelena iškeitė marketingo specialistės darbą tarptautinėje bendrovėje ir pasiryžo atsiduoti savo meilei – desertams. Svajonė tapo realybe ne iš karto. Teko mokytis Prancūzijoje, Latvijoje, kitose Europos šalyse, kol pagaliau pavykdavo pagaminti net pačius sudėtingiausius desertus pagal pasaulio konditerijos mados tendencijas. Visame gamybos procese labai atidžiai parenkami kokybiški produktai. Pavyzdžiui, uogos, medus perkami iš vietos ūkininkų.
Šiuo metu jos kepyklėlėje dirba septyni žmonės, unikalius desertus gamina net trys merginos iš Ukrainos.
Mamoms įsidarbinti nelengva
Dvidešimt dvejų metų konditerė Anastasija į Klaipėdą atvyko iš Chersono. „Palikome savo namus, nes mūsų šalyje pasidarė labai nesaugu. Nuolatiniai apšaudymai, griūvantys pastatai, netgi ligoninės ir vaikų darželiai. Mano namas Chersone dar stovi, tačiau savo šalyje gyvenome nuolatinėje baimėje. Atvykus į Lietuvą teko daug kartų mindžioti Užimtumo tarnybos slenkstį, tačiau įdomaus, prasmingo darbo niekas nepasiūlė. Labiausiai nuvylė įdarbinimo specialistės ištarta frazė, neva su mažu vaiku jaunos mamos Lietuvoje darbo negauna, esą darbdaviai nenori su mažais vaikais“, – kalbėjo apie darbo paieškos pradžią Klaipėdoje jauna ukrainietė.
Jai darbą Lietuvoje susirasti padėjo domėjimasis savo amatu ir drąsa parašyti žinutę instagrame. Anastasija sekė unikalią Klaipėdos desertinę, domėjosi estetiškais ir skaniais desertais. Jos žinutė desertinės savininkei užsibaigė darbo pokalbiu, taip ukrainietė gavo darbo vietą. „Konditerijos aš nesimokiau, bet labai mėgau kepti tortus. Iš pradžių kepiau sau, savo draugams, kurdavau juos pagal „YouTube“ kanale rastus įdomesnius receptus, o vėliau juos siūlydavau ir pagal užsakymus“, – pasakoja apie savo aistrą konditerijai mergina iš Ukrainos, dabar jau dirbanti pagrindine desertų namų konditere.
Išgyvenimų nebenori prisiminti
„Labai sunku kalbėti apie savo situaciją, tai, ką išgyvenome, nebesinori net prisiminti. Išvykau iš okupuoto miesto, vyko aktyvūs karo veiksmai. Lietuvoje turėjau draugę, kuri mane čia ir pakvietė. Karas visada yra žiaurus, visada skaudu ir baisu tai patirti. Teko prisitaikyti prie kitos šalies kultūros, taisyklių, sunku įveikti kalbos barjerą. Daug problemų buvo, kol gavau medicininę pagalbą. Susidūriau su begale sisteminių trukdžių prieš operaciją, vos kreipusis į Lietuvos gydytojus“, – pasakoja „Lalene“ desertų namuose dirbanti Tatjana iš Ukrainos. Visą gyvenimą virtuvėje dirbusi moteris teigia, kad desertų gamyba – ypatingo kruopštumo, kantrybės ir daug rankų darbo reikalaujanti veikla. Nors virtuvėje yra daug fizinio, sunkaus darbo, ją žavi geras vadovės Jelenos santykis su darbuotojais.
Po pasaulį išblaškyta tauta
„Į Lietuvą atvykome ieškoti prieglobsčio, ramiai, saugiai gyventi, kuo toliau nuo sprogimų, karo. Pradžioje Lietuva mus pasitiko su didžiuliu geranoriškumu, euforija, ištiestomis pagalbos rankomis. O dabar sutinkame vis daugiau žmonių, kuriems ukrainiečiai įkyrėjo“, – pastebėjo Alina iš Mariupolio, taip pat dirbanti desertų namuose „Lalene“.
Ukrainietė neslepia, kad jai lietuvių kalba yra sunki, ypač sudėtinga gramatika. „Valstybė teikia nemokamus kursus, bet jie vyksta kasdien po keturias valandas. Pabandykite Jūs po aštuonių valandų darbo dienos dar keturias ar penkias valandas pasimokyti. Esame po visą pasaulį išblaškyta tauta, kuri su nekantrumu laukia karo pabaigos, laukiame to momento, kai galėsime grįžti namo, apkabinti artimuosius“, – ilgesingai kalba Alina. Mariupolyje liko jos tėvai, kurie pabūgo savo gyvenimą pradėti svetimoje šalyje nuo visiško nulio.
Mergina prisipažino, kad „Lalene“ desertų namuose surastas konditerės darbas yra pirmasis malonus darbas, o desertus gaminti, juos estetiškai puošti jai esą įdomu.
Skanavimas – tarsi pramoga
Desertų namų savininkė J. Aleksand­ravičienė neslėpė, kad vystyti verslą Klaipėdoje, o ypač senamiestyje, yra nelengva. Sunkiai išlauktas, išgyventas karantino periodas. Vasarą gamyba atsigauna, desertų namų gaminius atpažįsta žmonės iš visos Lietuvos. Neretai specia­liai jie keliauja į Klaipėdą paskanauti „Lalene“ desertų ir pyragėlių. Pelnas kepyklėlės labai mažas, o ypač žiemą. Klaipėdiečiai yra gana sėslūs, laiką leidžia namuose, po kavines labai dažnai nevaikšto. „Dirbame „Friedricho pasaže“, vienoje gražiausių uostamiesčio vietų, kur paskanauti prabangaus, estetiško deserto yra tikra pramoga. Desertas, keksas ar makarunai, jų kompozicijos gali būti ir vaišės draugui, ir dovana“, – įsitikinusi desertų namų šeimininkė Jolanta.
Dana LUKAUSKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.