Gamtos glėbyje: kas yra miško maudynės?
Nepažįstu žmonių, kurie po pasivaikščiojimo miške teigtų, kad jaučiasi blogai. Ne veltui moksliniai tyrimai patvirtina, kad miško atmosfera turi teigiamą įtaką mūsų savijautai. O kur dar mūsų žymieji lietuvių literatūros autoriai, kurie kalbėjo apie miško svarbą. Pasirodo, jau prieš 40 metų Japonijoje buvo sukurtos miško maudynės, kurios Lietuvoje dar tik populiarėja. Smalsu sužinoti, kaip vyksta šis užsiėmimas ir kaip buvimą miške paversti dar efektyvesniu mūsų gerovei. Savo žiniomis ir patirtimi sutiko pasidalinti sertifikuota miško maudynių gidė, teisininkė, puslapio sielosgiria.lt įkūrėja Ieva PUKELIENĖ.
Pojūčių aktyvavimas
Miško maudynių gidė Ieva papasakojo, kad miško maudynių tikslas yra kokybiškas poilsis, sulėtėjimas, atitrūkimas nuo rutinos ir visų pojūčių aktyvavimas. „Miško maudynės neturi nieko bendro su tiesioginiu maudymusi vandenyje. Tai reiškia panirimą į miško atmosferą“, – paaiškino I. Pukelienė.
Pašnekovė teigė, kad neretai mūsų laikas miške būna greitas, aktyvus ir nukreiptas į kažkokį tikslą. „Pavyzdžiui, jeigu bėgiojame, tai mūsų tikslas yra surinkti tam tikrą kilometrų skaičių, tokiu atveju nebėra sutelkiamas dėmesys į pojūčius. Muzikos klausymasis per ausinukus ar šnekėjimas taip pat nėra dėmesio sutelkimas į miško atmosferą“, – akcentavo Ieva.
Maudynių gidė pasidalijo, kad viskas prasideda nuo klausymosi ir stebėjimo, nes šie pojūčiai yra dažniausiai naudojami. Vėliau seka lytėjimas, uoslė, ieškomas miško kvapas, analizuojama, kas kvepia. Būna tobulos miško maudynės, jeigu tuo metu lyja. Moteris teigia, kad šiam užsiėmimui nėra blogo oro. „Svarbu yra nusiteikimas ir tinkama apranga. Svarbu turėti patogius ir oro sąlygas atitinkančius drabužius bei avalynę. Žinotina, kad miško maudynėse judėjimas yra itin lėtas. Gali prireikti apsaugos nuo vandens, apsiausto ar skėčio. Taip pat praverstų ir neperšlampamas kilimėlis atsisėsti ar atsigulti“, – papasakojo pašnekovė.
Tarpininko vaidmuo
Gali iškilti mintis, jog miško maudynių procese gidas nėra būtinas, tačiau pašnekovė argumentuoja, kodėl jis yra reikalingas. „Gidas padeda mažinti dėl urbanizacijos proceso įvykusį ir vykstantį žmonių nutolimą nuo gamtos, kaimo vietovių ir miško. Žmonių gerovė ir sveikata šiomis dienomis vis dažniau suprantama holistiškai, kur viena detalė yra ryšys su gamta. Miško maudynių gidas siūlo struktūrizuotas veiklas, dar kitaip vadinamus „kvietimus“ ar „pratimus“, nukreiptus didinti gamtos terapinį poveikį žmonėms. Šiam tikslui miško maudynių ar terapijos gidas įvertina ir atsižvelgia į dalyvių charakteristikas: amžių, judėjimo sutrikimus, sveikatos būklę, grupės poreikius. Taip pat parenka miško aplinką, veiklos trukmę siekiant sukurti ir išlaikyti saugią erdvę, kurioje dalyviai galėtų dalintis patirtimi ir integruoti reakcijas, jausmus, emocijas, mintis, paveiktas miško aplinkos“, – atskleidė pašnekovė.
Ieva paminėjo, kad gidai veikia kaip tarpininkai tarp miško ir dalyvių. „Tai reiškia, kad gidas veda grupę, bet jai nevadovauja. Išlieka kartu ir grupės dalyvis, atlieka veiklas kartu su grupe, dalijasi savo patirtimi. Taip pat nevertina dalyvių patirties. Yra paliekama laisvė dalyviams rasti savo unikalius būdus dalyvauti miško maudynėse ir užmegzti ryšį su gamta“, – paaiškino miško maudynių gidė.
Pasak pašnekovės, miško maudynių gidas padeda išlaikyti discipliną tiek vienkartinio seanso metu (gido padedami dalyviai atlieka kvietimus labiau susitelkdami ir išbaigdami ar bent jau išbūdami iki jų pabaigos), tiek tęstinių susitikimų metu.
Mokėsi įvairių dalykų
Žinotina tai, kad miško maudynių gidas rūpinasi ir kuria ne tik saugią aplinką, bet turi gebėti suteikti pirmąją pagalbą, jeigu nutiktų nenumatytos aplinkybės. Ieva papasakojo, kad kiekvieną kartą su savimi turi pirmosios pagalbos rinkinį. Taip pat norėdama tapti sertifikuota miško maudynių gide mokėsi įvairių dalykų. „Mokymai prasidėjo nuo informacijos apie planetos sveikatą (planetary health – aut. pastaba), kaip ji veikia sistemas ir individus, taip pat apie Forest Therapy Hub naudojamo metodo esmę ir prasmę. Toliau vyko pamokos apie gido vaidmenį, rizikų valdymą, susitikimų struktūrą, vedimą, jų dažnumą, trukmę, kvietimų-pratimų kūrimą, pirmosios pagalbos suteikimą (taip pat ir pirmosios psichologinės pagalbos suteikimą), gamtos ryšio svarbą ir atkūrimą, gamtos ryšiu paremto miško maudynių plano kūrimą ir įgyvendinimą praktikoje“, – dalijasi Ieva.
Vaikai imituoja tėvus
Ieva tiki, kad ši praktika gali būti teigiama patirtis vaikams ir paaugliams. „Vaikai iki 5–6 metų maudosi natūraliai ir intuityviai, žaidimo forma. Vėliau juos reikia labiau sudominti ir nukreipti gamtos link. Deja, paauglystėje įsitraukimas yra sunkiausias. Patirtys vaikystėje tiesiogiai veikia asmenų patirtis, kai suauga. Kuo daugiau teigiamų patirčių suteiksime vaikams (miško maudynės yra laikoma teigiama patirtimi), tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos emociškai stabilesnės, socializuotos ir savimi pasitikinčios asmenybės, besirūpinančios tiek savimi, tiek Žemės planeta ateityje. Bet kuriuo atveju vaikus auklėjame savo pavyzdžiu, tad rodydami susižavėjimą mišku ir skatindami meilę jam, galime sumažinti neigiamų patirčių. Tokių, kaip įnikimas į mobiliuosius telefonus, izoliacijos, netikrumo, baimių ir kitų“, – svarsto Ieva.
Pasiteiravus, kokie yra žmonių lūkesčiai atvykus į maudynių užsiėmimus, pašnekovė papasakojo, kad žmonės nebūtinai ieško kokybiško poilsio. „Žmonės ieško kažko naujo: ramesnės, gilesnės, tikresnės, nuoširdesnės patirties. Žinoma, kiti atvyksta iš smalsumo, nes jau būna girdėję apie šią praktiką ir turi ryšį su gamta, o kiti atvyksta gavę dovanų kuponus. Kol kas pastebiu, kad miško maudynių užsiėmimus sau asmeniškai žmonės renkasi rečiau nei dovaną kitam. Taip pat kreipiasi įmonių, puoselėjančių tvarumą, atstovai, besirūpindami savo darbuotojų darbingumu, siekdami skatinti lėtąjį mąstymą – platesnį problemų supratimą, sprendimų tikslesnį priėmimą, sąmoningą veikimą“, – atvirai dėstė pašnekovė.
Norintiems išbandyti
Ieva sutiko su „Bangos“ skaitytojais pasidalinti vienu pratimu, kurį galite atlikti savarankiškai. „Stebėti gamtą ir mišką (medžių kamienus, šakas, lapų formas, spalvas, jų kitimą ar bet kokias kitas savybes, kurias pastebi akys). Stebėti pro langą, stebėti gyvai, ieškoti akimis medžių ar gamtos detalių miesto automobilių spūstyje ar kaimo vietoje ir tas akimirkas priimti kaip dovanas sau. Jei norime ir galime daugiau, tuomet susiraskime vieną vietą ir į ją gamtos stebėjimui grįžkime kelioms minutėms kasdien vis ilgindami laiką iki 20–40 min. Šis pratimas yra dažnai praktikuojamas gamtos meditacijos, gyvūnų ar paukščių stebėjimo ir savęs atradimo kontekste. Šis pratimas, dar kitaip angliškai vadinamas „sit spot“, gali būti miško pakraštyje, upės krante, miesto parkelyje ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje galima rasti susikaupimui ir susijungimui su gamta tinkamą vietą“, – atskleidžia pašnekovė.
I. Pukelienė paminėjo, kad tai yra praktika, kuri padeda žmogui atsijungti nuo kasdieninių reikalų ir tiesiog būti čia ir dabar, pasinerti į gamtos grožį, „klausytis“ jausmų ir stebėti aplinką. Taip pat svarbu suprasti, kad tai nėra gydymas ar psichoterapija, tai yra intervencinis užsiėmimas, kuris padeda stiprinti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
Danielius EINIKIS
