Jono Lankučio bibliotekoje – kūrybiškumo ir išminties marės

Iš kairės: Metodinio skyriaus vedėja Laima Damulienė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja Daiva Ringienė, direktorius Juozas Gutauskas, Aptarnavimo skyriaus vedėja Marytė Jacikienė, Komplektavimo skyriaus vedėja Nijolė Prižgintienė, sėdi direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė.

Seimas šiuos metus paskelbė Bibliotekų metais, o Jono Lankučio viešoji biblioteka jau pasiruošusi juos atsakingai minėti. Tarptautinė konferencija Gargžduose, filialų atnaujinimas, paslaugų modernizavimas, renginių skaitytojams įvairovė – sumanymai, kurie dar išsigrynins ir bus kūrybiškai įgyvendinti.

Šiandien kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriumi Juozu GUTAUSKU.

Dejuoklių chorui nepritaria

– Priminkime, kad biblioteka graikiškai reiškia „knygų saugykla“, tačiau dažnai girdime dejonių, esą dabar šie kultūros podėliai pustuščiai. Situacija aiškinama sunkia šalies finansine padėtimi, ekonomikos dėsniais, dėl kurių mažėja leidžiamų knygų tiražai, o pačios knygos brangsta.

– Buvo toks laikotarpis, kai jautėme naujų knygų stygių. Tačiau dabar situacija iš esmės yra pasikeitusi, ir mes patys esame įgiję įgūdžių, kaip atsakingai ir racionaliai elgtis su skirtomis lėšomis. Pastaraisiais metais sudarome tiesiogines sutartis su leidyklomis, kurios mums suteikia nemenkas nuolaidas. Tad už tas pačias sumas nuperkame žymiai daugiau knygų nei anksčiau. Be to, naujų leidinių gauname ir labdaros keliu. Tai irgi akivaizdi paspirtis. Tikrai nenorėčiau pritarti chorui, giedančiam, jog knygų trūksta. Galbūt kituose Lietuvos rajonuose padėtis yra kitokia, bet mes neturime pagrindo dejuoti.

– Manau, skaitytojams būtų įdomu, jei savo optimistinę poziciją pagrįstumėte skaičiais.

– Skaičiai tikrai yra džiuginantys. Konkretus lėšų dydis priklauso nuo gyventojų skaičiaus, o mūsų rajonas, skirtingai nei kiti, kuriuose gyventojų skaičius kasmet mažėja, yra augantis.

Praėjusiais metais Kultūros ministerija mūsų viešajai bibliotekai leidiniams įsigyti skyrė

35 327 eurų, už kuriuos iš įvairių tiekėjų nupirkome 5 549 leidinius.

Paramos gavome 648 knygas už 559 eurus. Daugiausia knygų gavome iš Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“. Malonu tai, kad bibliotekai knygas dovanojo net patys skaitytojai, knygų autoriai ir įvairūs tiekėjai. Taigi padovanoti 952 leidiniai už 1 888 eurus. Norisi paminėti ir visuomenės veikėją Ramūną Karbauskį, kuris bibliotekai padovanojo 100 leidinių, ir mūsų kraštietį, mokslininką Domą Kauną, kuris bibliotekos fondus papildė net 98 vertingais leidiniais.

2015 m. periodinių leidinių užprenumeravome už 11 962 eurų. Šias lėšas skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Didins bibliotekų potencialą

– Kaip sutikote žinią iš Seimo, kad šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas bibliotekoms ir skaitymo aktyvinimui?

– Skelbiant 2016-uosius Bib­liotekų metais buvo atkreiptas dėmesys į bibliotekų potencialą „sudaryti sąlygas žmonėms plėtoti prasmingo ir laimingesnio gyvenimo perspektyvas – atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis į bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime“. Be to, Bibliotekų metų paskelbimu taip pat siekiama paskatinti dialogą tarp bibliotekų, kūrėjų ir leidėjų. Šios nuostatos mums labai priimtinos ir suprantamos.

Be abejonės, visus savo renginius skirsime Bibliotekų metams populiarinti, vienas svarbiausių – balandžio mėnesį numatyta tarptautinė konferencija, į kurią pasikviesime kolegas iš Mardu (Estija), Ilavos (Lenkija), Zelinogrado (Rusija). Su šių miestų bibliotekomis esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Puoselėjame mintį, kad tuo pat metu atidarysime ir Mardu miesto mero tapybos darbų parodą. Rengiant konferenciją mums maloniai sutiko padėti Gargždų miesto garbės pilietis, Seimo narys, buvęs Vilniaus universiteto rektorius ir profesorius Benediktas Juodka. Galvoju, jog mums pavyks pritraukti ir kitus iškilius kraštiečius.

Svarbių rūpesčių sąraše ir tolimesnis bibliotekų patalpų gerinimas, kad jos būtų jaukesnės, modernesnės tiek skaitytojams, tiek darbuotojams. Pernai į erd­vesnes, šiltas ir jaukias patalpas su naujais baldais pakvietė Agluonėnų, Dituvos, Gindulių ir Veiviržėnų bibliotekos.

Šiemet numatyta, kad remontai bus baigti Žadeikių, Girkalių bibliotekose, planuose – Endriejavo bibliotekos šiltinimas. Nauji baldai pasieks Kretingalės bibliotekos patalpas, kurios yra ankštokos, tad statysime mobilias lentynas. Vidaus patalpų remonto šaukiasi Kvietinių biblioteka, skurdoka ir Jakuose. Deja, laikinai dėl patalpų nepatenkinamos būklės sustabdyta bibliotekos veikla Kalotėje. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė ieško būdų ir galimybių, kaip šias problemas padėti mums išspręsti.

Geresnis atlygis – pelnytas

– Kreipėtės į rajono Savivaldybės tarybą ir dėl Jono Lankučio bibliotekos priskyrimo antrai grupei. Ką tai reiškia, kodėl bib­liotekininkams tai būtų svarbu?

– Mat vadovaujantis kultūros ministro įsakymu dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo esame priskirti III bibliotekų grupei (yra trys grupės: nacionalinė, miestų ir rajonų – aut. pastaba), o tai reiškia mažesnį atlygį. Realiai mes atitinkame antros grupės sąlygas, nes turime patvirtintus 56 (antrai grupei reikia 50 – aut. pastaba) etatus, o juk ir dabartinės rajono biudžeto finansinės galimybės leidžia turėti aukštesnę kategoriją.

Dėl J. Lankučio viešosios bibliotekos priskyrimo II grupei kreipėmės į Tarybą dar prieš ketverius metus. Tada gautame atsakyme akcentuojama, kad tai padaryti bus galima tik esant finansinėms galimybėms (viršplaninėms biudžeto pajamoms). Šis argumentas nebetrukdo, nes rajono biudžetas paskutiniais metais sėkmingai vykdomas.

Kada, jei ne dabar, prabilti ir apie didesnių atlyginimų poreikį? Juk būtent šiais metais iš aukščiausių tribūnų deklaruojamas išskirtinis dėmesys bibliotekoms. Manau, kad rajono bibliotekininkai, iš kurių net 64,3 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, yra nusipelnę gyventi bent kiek geriau. Visi bibliotekininkai yra kvalifikuoti specialistai. Jie baigę kompiuterinio raštingumo, ECDL pradmenų ir suaugusiųjų mokymo kursus, todėl patys moko vartotojus kompiuterinio raštingumo pradmenų, naudotis interneto ištekliais, elektroninės bankininkystės, mokesčių deklaravimo, pažymų, prašymų pildymo bei pateikimo institucijoms elektroniniu būdu ir t. t.

Įvertinti kūrybiški projektai

– Ar jaučiate, kad kasdienės bibliotekininkų pastangos, kūrybiški projektai sulaukia visuomeninio įvertinimo, supratingumo?

– Didžiulio dėmesio ir puikių atsiliepimų iš rajono gyventojų, nacionalinės Martyno Mažvydo, apskrities bibliotekų vadovų, net ir UBC Cultural Cities Commission (Baltijos jūros kūrybiškų miestų komisijos) sulaukė bib­liotekos vykdomas Bibliotekos pažangai 2 projektas „Biblioteka be sienų“, kuris bus tobulinamas ir tęsiamas. Jo biudžetas viršija 25 tūkstančius eurų. Už šias lėšas buvo įsigyta kilnojamosios studijos įranga ir technika, reikalinga renginiams, paskaitoms, susitikimams ir kt. filmuoti ir transliuoti. Didžiuojamės, kad už nuolatinį dalyvavimą modernizacijos procese, tiesiogines edukacines transliacijas į rajono bibliotekos filialus, praėjusių metų pabaigoje bibliotekos bendruomenei įteikta rajono laikraščio „Banga“ nominacija – „Kultūros tėkmėje“. Klaipėdos rajono savivaldybės leidinyje „Metraštis-2015“ už sėkmingai vykdomą projektą „Biblioteka be sienų“ esame pripažinti viena iš veikliausių biudžetinių įstaigų rajone. Dar svarbesnė – Klaipėdos regiono Metų bibliotekos nominacija „Išminties marės“ bibliotekai įteikta už nenuilstamą kultūros puoselėjimą ir jos sklaidą, nuolat gerinamą bibliotekininkų partnerystę ir bendradarbiavimą, renginių gausą ir įvairovę, tradicinių ir modernių darbo formų derinimą, atsakingai vykdomą informacinių technologijų plėtrą.

– Kokį įsipareigojimą esate šiemet numatęs ar kokį pažadą ketinate įvykdyti?

– Lietuvos rašytojų sąjungos narės, veiviržėniškės poetės Elenos Skaudvilaitės 80-mečio minėjime nuskambėjo mintis išleisti naują jos kūrinių rinktinę. Manau, kad tai mums pavyks padaryti iš Klaipėdos rajono savivaldybės skiriamų projektinių lėšų.

• Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje ir 25 filialų fonduose sukaupta 248 118 spausdintų ir 163 garsinių regimųjų dokumentų. Prenumeruojami 52 pavadinimų periodiniai leidiniai.
• Vartotojams paruoštos 365 darbo vietos, tarp jų 135 dirbti kompiuteriu, veikia 32 kopijavimo aparatai, tiesiogiai prieinami skaitytojams.
• Per praėjusius metus bibliotekų paslaugomis naudojosi 10 720 rajono gyventojų. 229 698 lankytojams išduota 311 049 spaudiniai.
• Viešojoje bibliotekoje ir filialuose surengtas 881 renginys, atsakyta į 3 637 vartotojų užklausas. 7 053 rajono gyventojai naudojosi bibliotekose įrengtomis interneto prieigomis, kurie prisijungė 29 643 kartus (seansus). 2015 m. interneto paslaugomis pasinaudojo 489 nauji bibliotekų vartotojai.

Visi šie rodikliai žymiai didesni nei buvo 2014 metais.