Turizmo sparnai kilo Stepono Dariaus gimtinėje

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė ir lakūno Stepono Dariaus gimtinės muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus filialo vadovas M. Raštikis.

Žvarbūs rudens vėjai praėjusį trečiadienį nesutrukdė gausiam svečių būriui apsilankyti Judrėnų seniūnijoje, Stepono Dariaus gimtinėje muziejuje, kur buvo minima Pasaulinė turizmo diena. Turizmo puoselėtojai pagerbti rožių žiedais, padėkomis ir specialiai jiems surengta teatralizuota edukacine programa „Sūrių kelias“.

Vedė „Sūrių keliu“

Sūrį svečių akyse gaminusi Regina Kasiliauskienė pasakojo, jog Judrėnuose gyvena jau 58 metus. „Atitekėjau čia iš Kvėdarnos. Pamenu, jog vaikystėje sūrį tik šventėm namuose gamindavo. Įplakdavo ir kiaušinio trynį, kad geltonesnis būtų. Tačiau svarbiausia, kad būtų šviežias pienas, rūgpienis. Ilgą laiką nebuvo jokių prieskonių: razinų, cinamono, tad sūriai paprasti buvę, o paskutinįjį dešimtmetį galima fantazuoti į valias. Ir špinatus, ir džiovintus abrikosus, slyvas, aguonas – viską galima panaudoti. Kartą skaičiau „Bangoje“, kaip sūrį su rūtomis pagaminti. Išmėginau, pavyko, tačiau kiti baimindavosi valgyti dėl alergijos rūtoms. Sūriais mėgstu palepinti šeimyną, vaikus, proanūkius. Man patinka gaminimo procesas, kitu atveju tik sėdėti kambary beliktų…“ – kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais pasidalijo judrėniškė.

„Sūrių keliu“ šmaikščiai susirinkusiuosius vedusi Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė pasiūlė svečiams susisukti ir kastinio. „Anksčiau visuomet kitų prašydavau, kad susuktų man kastinio. Tačiau įkyrėjau ir man pasiūlė pačiai pabandyt, juk nėra sunku. Supykau ir pabandžiau. Dabar  – vieni niekai. Svarbiausia, kad sukant kastinį vėjas nepūstų, langai būtų uždaryti ir susinervinus prie puodų neiti“, – šmaikštaudama aiškino ji. Kastinio sukimą išbandė ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero, Administracijos direktoriaus pavaduotojos, ir verslo atstovai, ir kultūrininkai. Atkakliausia buvo Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, kuri pripažino, jog kastinio sukimas – savotiška meditacija.

Prioritetas e-rinkodarai

Susirinkusieji vieningai sutarė, jog būtent tokios unikalios programos kaip „Sūrių keliu“ domina šiuolaikinį išrankų turistą. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė Pasaulinės turizmo dienos proga dėkojo visiems, prisidedantiems prie turizmo rajone puoselėjimo. Anot jos, Lietuvoje iš tiesų yra daug įdomių ir gražių vietų, kurių anaiptol nežino net patys lietuviai, vykstantys atostogauti į užsienio šalis. Informaciją apie turizmą galima sužinoti kiekviename didesniame Lietuvos mieste ar apskrityje įkurtuose turizmo centruose.

Šių metų Pasaulinės turizmo dienos tema – „Turizmas ir skaitmeninė transformacija“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė pristatė du rajono Savivaldybės e-rinkodaros projektus, kurie jau yra baigiami. Tai „Pažink Vakarų krantą“ ir „Laisva, skanu, unikalu – žuvies keliu“. „Jau nuo 2014-ųjų metų Europos Sąjunga nebeskiria lėšų turizmo infrastruktūrai kurti, tačiau finansavimas skiriamas viešinimui. E-rinkodara – tai nėra lankstinukai ir tai, ką tu gali pačiupinėti. Tai filmukai, nuotraukos, internetiniai puslapiai. Įgyvendinant abu Klaipėdos rajono projektus buvo sukurti vaizdo filmai, padarytos nuotraukos, kuriomis leidžiama visiems naudotis, ir pan.“, – vardijo R. Kučinskaitė.

Investicijos pasieks Judrėnus

Klaipėdos regiono turizmo tarybos narė ir Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė akcentavo, jog rajone yra labai daug turizmo objektų. Bėda ta, kad nėra galimybių juos visus tinkamai iškart sutvarkyti. Tad labai džiugina verslo žmonės, kurie prisideda prie turizmo vystymo. Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė antrino, jog nuo žmonių priklauso, kokią žinutę turistai išsiveža apie mūsų rajoną. Tik sutelktas darbas lemia gerus rezultatus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė pastebėjo, jog turizmo sezonas ilgėja, vasaros darosi tropinės, tai į naudą šiam sektoriui.

Turistai vis dažniau atranda ir Judrėnų seniūnijoje įsikūrusį lakūno Stepono Dariaus gimtinės muziejų, Lietuvos aviacijos muziejaus filialą. Jo vadovas Mėčislovas Raštikis susirinkusiesiems aprodė autentiškas patalpas. „Sodyba išties turi išsaugojusi senovinę dvasią, tačiau gyvename it XX a. pradžioje, tualetas tebėra lauke. Atvažiuoja turistai iš kitų šalių, jiems egzotika, fotosesijas prie būdelių rengia, o mes raudonuojame“, – vaizdžiai pasakojo jis.

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. Kučinskaitė užsiminė, jog artimoje ateityje situacija turėtų kardinaliai pasikeisti: „Yra parengtas projektas, pagal kurį Stepono Dariaus memorialinis parkas bus pritaikytas turizmo ir aviacinio sporto reikmėms. 200 tūkst. Eur bus gauta iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos. Numatytas ir savivaldybės prisidėjimas. Šių metų pabaigoje – kitų pradžioje turėtų būti atliktos jau viešųjų pirkimų procedūros.“

Drevernoje turistų nestigo

Daug liaupsių Pasaulinę turizmo dieną skriejo Drevernos pusėn. Drevernos mažųjų laivų uosto vystytojas, UAB „Hortivita“ direktorius Martynas Klevinis su žmona Ieva džiaugėsi praėjusia vasara: „Užimtumas buvo per 80 proc. Turėjome turistų ir iš Kinijos, Šiaurės Korėjos, Portugalijos, Brazilijos, Irano. Užsieniečių buvo koks 20 proc. Tačiau jei vertinsime kemperių turizmą, tai atvirkščiai: 90 proc. buvo užsieniečių ir apie 10 proc. lietuvių. Mūsų tautiečiai prioritetą teikia nameliams, palapinių nenori. Nors atvažiuoja pailsėti gamtoje, tačiau pirmieji klausimai yra, ar bus televizorius, internetas ir dušas, tualetas. Lietuviai labai priklausomi nuo technologijų.“

Sezono metu Drevernos mažųjų laivų uoste dirbo 47 darbuotojai, tačiau iš jų tik 4–5 dreverniškiai. „Vietiniai nelabai nori dirbti. Tačiau džiaugiamės, kad pavyko suburti šaunią komandą. Nors prasidėjo šaltasis sezonas, tiek restoranas, viešbutis, nameliai, kempingas veiks. Kitąmet turime ambicingų planų. Jau nusipirkome greitą ir modernų keltą iš Švedijos už 300 tūkst. Eur. Ankstesnis, vardu „Gilija“, buvo kiek lėtas. Jaučiame didžiulį Savivaldybės palaikymą. Tačiau bet kuriuo atveju klaidinga sakyti, jog turistus traukia Dreverna, Karklė. Juos traukia ne šie kaimai, o Kuršių marios ir jūra“, – įsitikinę uosto teritoriją vystantys Martynas ir Ieva.

Agnė ADOMAITĖ

Autorės nuotr.